Laurinčiùkas Albertas 1928 01 01Šiauliai 2012 01 08Vilnius, lietuvių žurnalistas, rašytojas.
Albertas Laurinčiukas
Išsilavinimas ir veikla
1950 baigė Šiaulių mokytojų instituto Fizikos-matematikos fakultetą, 1959 – Vilniaus universitetą (žurnalistiką). 1949–53 mokytojavo. 1953–54 dirbo laikraščio Tarybinis mokytojas redakcijoje, 1954–59 laikraščio Komjaunimo tiesa redaktorius, 1959–63 ir 1968–70 laikraščio Moscow News ir Tiesa korespondentas Jungtinėse Amerikos Valstijose, akredituotas prie Jungtinių Tautų. 1971–88 Tiesos redaktorius. 1975–88 Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas. 1954–89 Lietuvos komunistų partijos (1971–89 ir jos centrinio komiteto) narys. 1989–90 savarankiškosios Lietuvos komunistų partijos narys. 1971–90 LSSR Aukščiausiosios Tarybos deputatas.
Albertas Laurinčiukas
Veikalai
Parašė kelionių apybraižų (Vienos balandžiai 1960, Trečioji dolerio pusė 1964, Juodasis kraujas 1969, Varinė saulė 1972, Amžini beržai 1980, Taifūno rūstybė 1984, Nematomi dangoraižiai 1986), apsakymų vaikams (rinkiniai Matadoras 1971, Taiklioji ranka 1979, Tigro gyvenimas ir mirtis 1998), pjesių (Vidutinė moteris, išleista ir pastatyta 1971, Akimirka teisybės, pastatyta 1975, išleista 1976, Neapykantos spalva, pastatyta 1977, išleista 1978, Paskutinis prašymas, pastatyta 1978, išleista 1983, Paradas San Franciske, pastatyta ir išleista 1985), scenarijų kino filmui ir televizijos filmams. A. Mikalajūno ir kitų lietuvių išeivijos veikėjų autobiografinių knygų bendraautoris. A. Laurinčiuko kūrinių išversta į rusų, čekų ir latvių kalbas.
1114