Rõsinas Albertas 1938 02 07Pajuodupė (Šaukėnų vlsč.) 2010 07 23Vilnius, lietuvių kalbininkas. Habil. dr. (hum. m.; filol. m. dr. 1984).
Išsilavinimas ir veikla
1962 baigė Vilniaus universitetą (lituanistiką). 1964–69 dėstė Kauno politechnikos instituto Vilniaus filiale, 1969–89 – Vilniaus inžineriniame statybos institute, 1991–2007 – Vilniaus universitete (1991–96 Baltų filologijos katedros vedėjas); profesorius (1984). 1989–96 Lietuvių kalbos draugijos pirmininkas. 1990–91 žurnalo Gimtoji kalba vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas. 1992–98 Lietuvių kalbos komisijos pirmininkas. 1995 išrinktas Lietuvių kalbos instituto direktoriumi, bet netrukus šių pareigų atsisakė.
Albertas Rosinas
Veikalai
Monografijoje Baltų kalbų įvardžiai (1988) rekonstravo baltų kalbų įvardžių pirminę sistemą ir semantiką, parodė atskirų baltų kalbų įvardžių sistemos tolesnę raidą. Lietuvių ir baltų kalbų įvardžių problemoms skirtos ir kitos A. Rosino knygos: Lietuvių bendrinės kalbos įvardžių semantinė struktūra (1984), Baltų kalbų įvardžiai: morfologijos raida (1995), Lietuvių bendrinės kalbos įvardžiai: funkcijos ir semantika (1996), Mikalojaus Daukšos tekstų įvardžių semantinė ir morfologinė struktūra (2001), Baltų kalbų įvardžių semantinė ir morfologinė struktūra: sinchronija ir diachronija (2009). Su kitais sudarė anglų, lietuvių, prancūzų, rusų, vokiečių kalbų, Statybos terminų žodyną (1993). Parengė P. Skardžiaus Rinktinius raštus (5 t. 1996–99), J. Kazlausko Rinktinius raštus (2 t. 2000). Parašė knygą Latvių kalbos daiktavardžio linksniavimo sistema (2005), kalbinių humoreskų knygelę Tik prašau be isterijos (2005), straipsnių baltų kalbų istorijos, dialektologijos, kalbos kultūros klausimais.
Atminimo akmuo prie A. Rosino sodybos Pajuodupėje (dabar Giriškiai, Kelmės rajonas)
Apdovanojimai
Jono Kazlausko premija (1990), Lietuvos mokslo premija (1997), Kazimiero Būgos premija (2009).
L: Lingvistika – irgi poezija: Alberto Rosino gyvenimas ir darbai / sudarė G. Rosinienė, R. Venckutė Vilnius 2015.
2069
2271