Vasiliáuskas Albertas 1935 02 14Šlapaberžė (Dotnuvos vlsč.) 2024 08 08Kaunas (palaidotas Šlienavoje), lietuvių miškininkas fitopatologas. Habil. dr. (biomed. m.; biol. m. dr. 1981).
Išsilavinimas ir veikla
1958 baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją. 1958 dirbo Zapyškio, 1959–60 Vaišvydavos miškų girininku, 1964–65, 1992–94, 1997–2000 – Lietuvos miškų institute, 1992–94 instituto direktorius. 1966–91 Dubravos miškų tyrimo stoties direktorius. 1984–94 ir 2001–07 dėstė Lietuvos žemės ūkio universitete (iki 1996 Lietuvos žemės ūkio akademija); profesorius (1989). 1994–96 Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministras, 2001–04 aplinkos viceministras. Mokslinio darbo sritys – miškotyra, ekologija, fitopatologija. Paskelbė apie 50 mokslo ir apie 100 mokslo populiarinamųjų straipsnių. 1 išradimas, 1982 (kartu su Birute Kažemėkiene) sukūrė biologinį preparatą Girionys‑1 kovai su viena iš labiausiai paplitusių ir žalingiausių spygliuočių medžių ligų sukėlėjų šaknine pintimi (Heterobasidion annosum).
Albertas Vasiliauskas
Knygos
Monografijos: Šakninė pintis ir spygliuočių miškų ekosistemų atsparumas (1989, rusų kalba), Lietuvos miškų administracija atkurtos Nepriklausomybės metu (1990–2011) (su kitais, 2012), Lietuvos miškų ūkis (autorių kolektyvas, 1992), studija Neramios miško dienos (1999), knygos: Lietuvos miškų ūkio mokslinio tyrimo instituto Dubravos miškų tyrimo stotis 1957–1967 (su A. Gradecku, 1967), Lietuvos TSR miškų ūkis (su kitais, 1968), Svarbiausių miško medžių kenkėjai ir ligos (su kitais, 1968), Lietuvos ąžuolynai: išsaugojimo ir atkūrimo problemos (su kitais, 1997), Miško apsaugos vadovas (su kitais, 2000), Lietuvos nusipelnęs miškininkas Vytautas Lukaševičius (su kitais, 2002), Benediktas Labanauskas: miškininkas, mokslininkas, pedagogas (su kitais, 2004), Miško fitopatologija (su Z. Dabkevičiumi, A. F. Žiogu, 2006), Bibliografinė rodyklė ir autobiografija (2014).
Apdovanojimai
Gedimino ordino Karininko kryžius (2005).