Albinas Bernotas

Benotas Albinas 1934 03 21Urviniai (Griškabūdžio vlsč.) 2012 02 14Argirdiškė (Švenčionių rj.), lietuvių poetas. 1958 baigė Vilniaus pedagoginį institutą. Mokytojavo, dirbo periodinių leidinių redakcijose. Poezijoje (rinkiniai Žaibų tyla 1965, Karšti lapai 1968, Slenkstis 1972, Paglostyk žolę 1980) konkretūs, dažnai proziški kaimo ir buities vaizdai siejami su skausminga žmogaus patirtimi, lyrine refleksija. Rinkiniuose Nusigręžusi žvaigždė (1983), Į šulinį užgriūvantį (1996) ryšku pokario istorinės realijos, ironiškos intonacijos. Eilėraščių poetika klasikinė (sonetai). Parašė autobiografinės prozos, eilėraščių ir esė knygą Pigmaliono sindromas (1989), autobiografinę knygą Pro dūmus: Deimantais nusėtas (1998). Dar išleista rinktinės Eilėraščiai (2009), Per Vilnių lekia žąsys (2023), autobiografinės prozos ir eilėraščių knyga Kaustytos žąsys (2012). Išvertė J. W. Goethe’s, C. Norwido, H. Šilkinio, J. Zeyerio ir kitų poezijos.

Albinas Bernotas

Apdovanojimai

LSSR valstybinė premija (1981). Poezijos pavasario laureatas (1984), G. Petkevičaitės-Bitės literatūrinė premija (1999).

L: Per Vilnių lekia žąsys / sud. D. Mitaitė Vilnius 2023.

1540