Kentrà Albinas (slap. Aušra) 1929 03 29Gūbriai (Šilalės vlsč.) 2023 12 19Vilnius, Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvis, pedagogas. Kino operatorius. Karys savanoris (2000).
Dalyvavimas pasipriešinime
Mokėsi Nevočių kaimo (Šilalės vlsč.) pradžios mokykloje, Šilalės gimnazijoje. 1944 SSRS vėl okupavus Lietuvą 1945 04 pabėgo nuo tremties ir tapo brolio Jono Kentros (slapyvardis Rūtenis; Kentros) vadovaujamo būrio (nuo 1946 09 priklausė Jungtinei Kęstučio apygardai) partizanu. 1946 07 07 suimtas, kalintas Tauragėje ir Vilniuje. Karo tribunolo 1946 12 28 nuteistas 10 m. kalėti lageryje; kalintas Pesčianlage (Spaskas). Paleistas 1954 06 19, grįžo į Lietuvą Klentvos pavarde ir apsigyveno Kaune.
Albinas Kentra (2017)
Išsilavinimas ir profesinė veikla
Kaune baigęs vidurinę mokyklą 1955–60 Vilniaus universitete studijavo anglų kalbą ir literatūrą; studijuodamas susigrąžino Kentros pavardę. Laurų (Vilniaus rj.) aštuonmetėje mokykloje dirbo anglų kalbos mokytoju, t. p. buvo vokiečių kalbos mokytojas Nemenčinės vidurinėje mokykloje.
1962–65 Leningrado universitete lankė užsienio kalbų kursus aukštųjų mokyklų dėstytojams. 1965–91 Vilniaus universitete dėstė anglų kalbą. Daug nusipelnė puošiant Vilniaus universiteto Centrinių rūmų ansamblį monumentaliais ir istorinės tematikos meno kūriniais, taikant audiovizualinį metodą užsienio kalboms mokyti, įrengė originalų garso ir vaizdo laboratorijų kompleksą (1979 Vilniaus universiteto 400 m. jubiliejinėje parodoje Maskvoje įvertintas aukso medaliu).
Albinas Kentra (sėdi pirmas iš kairės) lageryje (Karagandos sritis, Kazachstanas, 1949–54)
Visuomeninė veikla ir kūryba
Nuo 1965 kino kamera filmavo svarbius Lietuvos kultūros, mokslo, politikos įvykius (1973 viešai parodytas A. Kentros sukurtas filmas Mediumas užėmė antrą vietą respublikinėje žanrinių kino filmų apžiūroje). Nuo 1988 nemažai prisidėjo formuojant palankią pasaulio viešąją nuomonę apie Lietuvos išsivadavimą iš sovietinės okupacijos. A. Kentros dokumentiniai reportažai rodyti užsienio šalių televizijose. 1989 su Vytautu Milvydu įkūrė Lietuvos laisvės kovų Miško brolių draugiją Vilniuje (jos pirmininkas), nuo 1992 rūpinosi atkurti draugijos istorinės svarbos pastatą ir jame įkurti muziejų (muziejuje sukaupta vaizdinė Lietuvos antisovietinių partizanų kovų ir Vilniaus miesto istorijos medžiaga).
A. Kentra Kalnų parke Vilniuje filmuoja Lietuvos demokratų partijos mitingą Konstitucija ir demokratija (1989 04 16)
A. Kentra (stovi centre) filmuoja Sausio tryliktosios aukų laidotuvių ceremoniją Vilniaus Katedros aikštėje (1991 01 16)
Prezidentūros rūmuose po apdovanojimo Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžiumi su Lietuvos Respublikos Prezidentu Valdu Adamkumi (1998 11 23)
Sukūrė vaidybinį filmą Pokalbis su Lietuva (2009).
Parašė prisiminimų (paskelbti knygose Erškėčių keliu, 7 dalis, 2019, Anglų kalbos slėpinių pavilioti: prisiminimų kaleidoskopas 2019).
Apdovanojimai
Sausio tryliktosios atminimo medalis (1992), Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžius (1998), Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis (2002) ir kiti apdovanojimai. Laisvės premija (2019).
Aušra; -Albinas Kentra
L: Laisvės premijos laureatas Albinas Kentra, 2019 Vilnius 2020.
2737