Rmka Albinas 1886 02 16Skerpieviai (Vilkaviškio apskr.) 1944 02 27Vilnius, lietuvių ekonomistas, statistikas, spaudos, visuomenės, politinis veikėjas. Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (1941). Ekonomikos daktaras (1939).
Biografija
1908–1911 Vilniuje dirbo laikraščio Lietuvos ūkininkas redakcijoje. Caro valdžiai iškėlus bylą už nelegalių jaunimo savišvietos būrelių organizavimą 1911 pabaigoje emigravo, gyveno Vokietijoje, Olandijoje, 1914–1917 Jungtinėse Amerikos Valstijose. Lietuvos demokratų partijos 1914 programos pagrindinis autorius. 1914–1916 Jungtinėse Amerikos Valstijose redagavo liberalius laikraščius Jaunoji Lietuva, Ateitis. 1917 atvyko į Voronežą (Rusija), dėstė sąskaitybos kursuose. 1918 grįžo į Lietuvą, aktyviai dalyvavo Lietuvos socialistų liaudininkų, Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos, Lietuvos valstiečių sąjungos, Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos politinėje veikloje. 1919 vyriausybės dienraščio Lietuva redaktorius, Spaudos ir propagandos biuro direktorius. 1919–1920 Žemės ūkio ministerijos Statistikos skyriaus vadovas, Žemės reformos komisijos narys, 1922 žemės reformos projekto vienas pagrindinių kūrėjų. 1920–1921 Steigiamojo Seimo (atstovavo Lietuvos valstiečių sąjungai) narys (atsisakė mandato).
Albinas Rimka
1923 baigė Frankfurto prie Maino visuomenės ir prekybos mokslų akademiją. 1923–1940 dėstė Lietuvos universitete (nuo 1930 Vytauto Didžiojo universitetas), 1940–1943 Vilniaus universitete (1940–1941 Ekonomikos fakulteto dekanas); profesorius (1930). 1924 žurnalo Lietuvos ūkis, 1935–1940 žurnalo Ekonomika redaktorius. 1926 06–12 finansų ministras. 1927–1928 Centralinio statistikos biuro direktorius. 1928–1939 Lietuvos banko Statistikos ir ekonomikos skyriaus vedėjas. Buvo vienas iš Jungtinio antismetoninės opozicijos sąjūdžio (1938–1939) programos parengėjų. 1939–1940 Ekonomistų draugijos pirmininkas. Lietuvos mokslų akademijos įsteigimo (1941) vienas organizatorių.
Mokslinė veikla
Statistikos mokslo pradininkas Lietuvoje, pirmųjų statistikos vadovėlių lietuvių kalba autorius, tobulino statistinių tyrimų metodologiją.
Taikė Lietuvos sąlygomis ekonominės demokratijos (šalies ūkio valdymas turi atitikti gyventojų daugumos valią), ekonominio individualizmo idėjas, siekė teoriškai pagrįsti Lietuvos nacionalinio ūkio savitumą.
Propagavo smulkaus valstiečių šeimos ūkio pastovumo ir pranašumo prieš stambųjį dvarų ūkį (dėl didesnio ūkininko ir jo šeimos narių darbo našumo palyginti su samdomųjų žemės ūkio darbininkų darbu), gyventojų optimumo teorijas. Kaip žemės reformos ideologas siūlė įstatymu nustatyti maksimalų žemės plotą, kurį gali valdyti vienas savininkas, stambiųjų dvarų ūkių turimą žemės perteklių išdalyti bežemiams ir mažažemiams, skirstyti kaimus į vienkiemius, atsisakyti papročio skaidyti ūkius jų paveldėtojams į mažesnes dalis.
Tyrinėjo V. Kudirkos, R. Tagorės gyvenimą ir kūrybą.
Knygos
A. Rimkos knygos Lietuvos ūkis prieš Didįjį karą: statistikos tyrinėjimai (1918) viršelis (© Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka)
Svarbiausi veikalai: Dėl žemės klausimo Lietuvoje (1918), Lietuvos ūkis prieš Didįjį karą: statistikos tyrinėjimai (1918), Žemės reformos sumanymai (su M. Krupavičiumi, 1919), Gamyba ir pelnas įvairaus didumo žemės ūkyje (1922), Lietuvos visuomenės ūkio bruožai ligi Liublino Unijos metų, Statistikos pagrindai (abu 1925), Lietuvių tautos atgimimo socialiniai pagrindai ir „Auszros“–„Varpo“ gadynės (1883–1893) socialekonominiai raštai (1932), Socialekonominė statistika (1933), Statistika (1939).
Atminimo įamžinimas
Nuo 2002 Lietuvos mokslų akademija kas 4 m. teikia Albino Rimkos premiją už geriausius mokslinius darbus ekonomikos srityje.
-Albinas Rimka