A. Dürer. Autoportretas (aliejus, 1498, Prado muziejus Madride)
Dürer Albrecht (Albrechtas Diùreris) 1471 05 21Niurnbergas 1528 04 06Niurnbergas, vokiečių tapytojas, grafikas, dailės teoretikas. Vienas žymiausių Renesanso menininkų. Šiaurės renesanso atstovas. Gyveno ir kūrė Niurnberge. 1483–86 mokėsi auksakalystės pas tėvą, 1486–90 tapybos pas M. Wolgemutą. 1490–94 keliavo ir tobulinosi Vokietijoje, Šveicarijoje, 1494–95 ir 1505–07 Italijoje, 1520–21 Nyderlanduose. 1515–20 kūrė pagal imperatoriaus Maksimiliano I užsakymus.
Kūryba
A. Dürerio pažiūroms įtakos turėjo humanizmo, reformacijos idėjos, antikos ir Renesanso mokslinė bei grožinė literatūra. Išstudijavęs vokiečių ir Nyderlandų vėlyvosios gotikos tapybą, antikos klasikos laikotarpio skulptūrą ir ypač kvatročento dailę, šią patirtį novatoriškai interpretavo ir sukūrė individualią raišką. Ją nuosekliai tobulindamas (rėmėsi ir moksliniais tyrinėjimais) savo kūriniuose įtvirtino Renesanso dailės pagrindinius principus, papildė juos savita realistiškumo ir fantastiškumo jungtimi.
A. Dürer. Adomas ir Ieva (vario raižinys, 1504, Metropolitano meno muziejus Niujorke)
A. Dürer. Melancholija I (vario raižinys, 1514, Metropolitano meno muziejus Niujorke)
Gausų A. Dürerio grafikos palikimą sudaro vario ir medžio raižiniai, daugybė piešinių. Žymiausi kūriniai – estampai (Apokalipsės raiteliai 1498, Teisingumo saulė 1504, Riteris, mirtis ir velnias 1513, Šv. Jeronimas dirbtuvėje, Melancholija I, abu 1514), jų ciklai (Didžiosios kančios 1498–1510, Mažosios kančios 1509–11, Marijos gyvenimas 1502–11), knygų iliustracijos (K. Celteso Quattuor libri amorum 1502, Imperatoriaus Maksimiliano I maldaknygė, po 1515). Nutapė portretų (autoportretai, 1493, 1498, 1500, M. Wolgemuto, 1516, Jauno vyro portretas 1521, Erazmo Roterdamiečio, 1526), religinių (Trijų karalių altorius, 1504, Rožinio šventė 1506, Adomas ir Ieva 1507, Marija su kūdikiu 1512, diptikas Keturi apaštalai 1526), mitologinių, buitinių kompozicijų, peizažų. Grafikos kūriniuose atskleidė žmogaus kūno formų, veržlių judesių grožį, perteikė ir jo aistras; tapybos paveiksluose vaizdavo sutaurintus veidus, aukštino dvasines vertybes.
A. Dürer. Jaunas kiškis (akvarelė, 1502, Albertinos muziejus Vienoje)
A. Dürer. Landauerio altorius (aliejus, 1511, Meno istorijos muziejus Vienoje)
A. Dürer. Nemezidė (vario raižinys, apie 1501, Viktorijos nacionalinė galerija Melburne)
A. Dürer. Šv. Jeronimas dirbtuvėje (vario raižinys, 1514, Metropolitano meno muziejus Niujorke)
A. Dürerio kūryba atspindi jo realistinį ir filosofinį požiūrį į tikrovę, aprėpia emocingumą ir racionalumą, vaizdų, formų dinamiką ir simetriją, didingumą ir preciziją, meistrišką raižyseną ir subtilią tapyseną. Parašė traktatus Matavimų vadovas… (Unterweysung der Messung… 1525), Kai kurie pamokymai apie miestų, pilių ir gyvenviečių įtvirtinimus (Unterricht zur Befestigung der Stett, Schloss und Flecken 1527), Keturios knygos apie žmogaus proporcijas (Vier Bücher von menschlicher Proportion 1528). Turėjo labai daug sekėjų, interpretatorių (nazarėnai); kūrinių replikos plito taikomojoje ir knygų grafikoje, keramikoje (Faenzos majolika).
A. Dürerio paminklas Niurnberge (bronza, 1837, skulptorius Chr. D. Rauchas, pastatyta 1840; pagal Chr. D. Raucho modelį išliejo Jakobas Danielis Burgschmietas)
L: E. Panofsky Prasmė vizualiniuose menuose Vilnius 2002; F. Anzelewsky Dürer: His Art and Life London 1982.
917