Albrecht von Haller
von Haller Albrecht (Albrechtas fon Hãleris) 1708 10 16Bernas 1777 12 12Bernas, Šveicarijos gydytojas, gamtos tyrinėtojas, rašytojas. Dr. (1727). Rašė vokiečių kalba. Ankstyvojo Šviečiamojo amžiaus atstovas. Vienas eksperimentinės fiziologijos pradininkų.
Išsilavinimas ir veikla
Studijavo mediciną, gamtos mokslus Tübingene ir Leidene. Dirbo gydytoju. 1736–53 Göttingeno universiteto anatomijos, chirurgijos ir botanikos profesorius. Göttingene įkūrė Mokslų draugiją, botanikos sodą, vadovavo mokslo žurnalui Göttingische Gelehrten Anzeigen. 1753 grįžo į Berną. Nustatė kvėpavimo mechanizmą, autonominę širdies veiklą, aprašė embriono formavimąsi, tulžies svarbą virškinant riebalus. Apibendrino lytinių organų, smegenų, kraujotakos sistemos anatomiją, aprašė nervų ir raumenų jaudrumą bei dirglumą. Pasiūlė originalią augalų sistematikos klasifikaciją. Tyrinėjo Alpių florą, išleido veikalą Šveicarijos Alpių floros aprašymas (Enumeratio methodica stirpium Helveticae indigenarum 1742). Sudarė botanikos, anatomijos, chirurgijos, praktinės medicinos bibliografijų.
Albrecht von Haller
Knygos
Svarbiausi veikalai: Pirmieji fiziologijos bruožai (Primae lineae physiologiae 1747), Apie jautrias ir dirglias žmogaus kūno dalis (De partibus corporis humani sensilibus et irritabilibus 1752), Žmogaus kūno fiziologiniai elementai (Elementa physiologiae corporis humani 8 t. 1757–66).
Svarbiausias literatūrinis kūrinys – poema Alpės (Die Alpen 1732), kurioje realistiškai vaizduojama gamta, aukštinamas kalnų grožis, paprastų žmonių gyvenimas ir jų dorovinės savybės; natūralus gyvenimo būdas priešinamas miesto ir dvaro kultūrai.
Sukūrė filosofinės lyrikos, romanų apie valstybės valdymo formas (Uzongas / Usong 1771, Alfredas 1773, Fabijus ir Katonas / Fabius und Cato 1774). Turėjo įtakos 18 amžiaus vokiečių poezijai (F. G. Klopstockui, F. Schilleriui).
2931