Álbrechtas Brandenburgiẽtis (Albrecht von Brandenburg-Ansbach) 1490 05 17Ansbach (Vokietija) 1568 03 20Tepliava, paskutinysis Vokiečių ordino didysis magistras (1511–25), pirmasis Prūsijos kunigaikštystės kunigaikštis (1525–68). Hohencolernų dinastijos. Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Kazimiero Jogailaičio dukters Sofijos Kazimieraitės ir Ansbacho bei Bayreutho markgrafo Frydricho sūnus, Žygimanto Senojo sūnėnas. 1514 su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste sudarė amžinosios taikos sutartį (pratęsta 1529). Kai Vokiečių ordinas pralaimėjo 1519–21 karą su Lenkija, tapo Lenkijos karaliaus vasalu. 1525 su daugeliu ordino riterių priėmė evangelikų liuteronų tikėjimą, pasidalijo Katalikų Bažnyčios ir dvasininkų turtus, Vokiečių ordino valstybę paskelbė pasaulietine Prūsijos kunigaikštyste, o pats tapo hercogu (kunigaikščiu). Prūsija tapo pirmąja Europos protestantiška šalimi. 1525 04 10 Krokuvoje vėl prisiekė Žygimantui Senajam vasalo ištikimybę.
Prūsijos kunigaikščio Albrechto Brandenburgiečio portretas (aliejus, 1528, dailininkas L. Cranachas vyresnysis; Hercogo Antono Ulricho muziejus Braunschweige)
Prūsijos kunigaikštis Albrechtas Brandenburgietis prsiekia Lenkijos karaliui Žygimantui Senajam (Prūsijos priesaika, aliejus, 1882, dailininkas J. Matejko, Krokuvos nacionalinis muziejus)
Albrechtas Brandenburgietis buvo įžvalgus valdovas. Į šalį kvietė žymesnius reformacijos šalininkus, mokslininkus. Priėmė ir globojo iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės į Karaliaučių pasitraukusį A. Kulvietį, t. p. S. Rapolionį ir kitus protestantus. Karaliaučiaus universiteto įkūrimo (1544) iniciatorius. Rėmė Weinreicho spaustuvę (pirmoji Prūsijoje), rūpinosi lietuvių (skyrė 7 stipendijas) ir prūsų evangelikų liuteronų kunigų rengimu. Jo rūpesčiu ir lėšomis M. Mažvydo parengta ir Karaliaučiuje 1547 išleista pirmoji lietuviška knyga Katekizmas, išleisti trys katekizmai prūsų kalba (pirmasis ir antrasis – pirmojo katekizmo du skirtingi variantai; 1545, 1561). Dėl reformacijos Prūsijos viešajame gyvenime imta plačiau vartoti prūsų, lietuvių, lenkų kalbas. Skyrė lėšų lietuviškoms parapijoms ir pradžios mokykloms Mažojoje Lietuvoje steigti, religinei literatūrai leisti.
Rėmė reformaciją Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Lenkijoje, čia stiprino savo įtaką. Norėjo tapti pusbrolio Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto regentu ar Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiuoju kunigaikščiu. Tuo tikslu 1546 pavasarį buvo atvykęs į Vilnių.
Albrechto Brandenburgiečio skulptūra Karaliaučiuje (bronza, 1891, atstatytas 2005; skulptorius Friedrichas Reuschas)
L: W. Hubatsch Albrecht von Brandenburg Heidelberg 1960.
415