Aldabra

Aldabros pakrantė

Aldabrà (Aldabra Islands), angl. Aldabra Atoll, pranc. Atoll d'Aldabra, atolas Indijos vandenyne, apie 400 km į šiaurės vakarus nuo Madagaskaro. Atolą (vienas didžiausių pasaulyje) sudaro 4 didesnių (Grand Terre, arba Pietinė, Malabar, arba Vidurinė, Picard, arba Vakarinė, Polymnie) ir apie 40 smulkių salų grupė. Priklauso Seišeliams. Plotas 145 km². Ilgis 34 km, plotis apie 13 kilometrų. Seklią lagūną (vidutinis gylis 5 m) su jūra jungia keli kanalai; per atoslūgius 2/3 lagūnos tampa smėlėta sausuma.

Reljefas

Salos koralinės, uolėtos, negyvenamos (Picardo saloje yra mokslinių tyrimų stotis). Paviršiaus aukštis iki 8 metrų. Pietinė pakrantė smėlėta. Atolą supa koralų rifai. Nėra gėlo vandens. Atolo pagrindas – užgesusio povandeninio ugnikalnio krateris.

Klimatas

Klimatas tropinis jūrinis. Vidutinė metinė temperatūra 25–29 °C. Per metus iškrenta apie 960 mm kritulių. Sausasis laikotarpis trunka apie 8 mėnesius.

Augalija

Auga palmės, krūmynai. Mangrovės. 40 endeminių augalų rūšių.

Seišelių gigantinis vėžlys

Gyvūnija

Saugomos nykstančios ir endeminės rūšys – Seišelių gigantiniai vėžliai (apie 152 000; didžiausia pasaulyje populiacija), kai kurios vandeninių vištų ir fregatinių šeimos paukščių rūšys, 3 šikšnosparnių rūšys. Rifuose gausu žuvų (madagaskariniai naktiniai rykliai, ešeržuvės, rajos).

Aplinkos apsauga

1976 Aldabra paskelbta rezervatu, nuo 1982 pasaulio paveldo vertybė (atolo ir jam priklausančios akvatorijos bendras plotas 350 km²). Nuo 2010 – Ramsaro konvencijos saugoma vietovė (plotas 439 km²); saugomi 7 šlapžemių tipai.

Istorija

Pirmieji Aldabrą atradę europiečiai (16 a.) buvo portugalų jūrininkai. 18 a. sala buvo prancūzų Reuniono kolonijos dalis. Seišeliams priklauso nuo 1976. Iki 2009 į Aldabrą atplaukdavo nedideli kruiziniai laivai.

nedidelė koralinė sala atolo lagūnoje