Aldano skydas

Aldãno skỹdas (Алданский щит, Aldanskij ščit), Sibiro platformos kristalinio pamato pakiluma tarp Stano ir Džugdžūro kalnagūbrių. Aldano skydo ilgis apie 1400, plotis 400–500 kilometrų. Iš pietvakarių ir rytų Aldano skydas giluminiais lūžiais atskirtas nuo vėlyvojo proterozojaus ir ankstyvojo paleozojaus bei mezozojaus raukšlėtųjų sistemų. Seniausios uolienos susidarė archėjuje; tai gneisai, kristaliniai skalūnai, kvarcitai ir marmurai, kurių bendras storis iki 15 kilometrų. Ant jų slūgso paleoproterozojaus amfibolitai, kristaliniai skalūnai, gneisai, kvarcitai (storis iki 10 kilometrų). Šiaurinį šlaitą dengia neoproterozojaus ir kambro sekliavandenės jūrinės karbonatinės uolienos. Yra geležies, retųjų metalų, vario rūdų, žėručio ir apatito telkinių. Vėlyvajame paleozojuje, mezozojuje ir kainozojuje atsinaujinę tektoniniai judesiai suformavo gilius grabenus, lūžių zonose įsiterpė rūgščios ir šarminės intruzijos. Grabenuose juros ir kreidos periodais klostėsi kontinentinės nuosėdos, kuriose yra rusvųjų anglių ir aukso telkinių.