Rymkiewicz Aleksander (Aleksandras Rymkèvičius) 1913 04 13Vilnius 1983 09 26Iława (Varmijos Mozūrų vaivadija), lenkų poetas. 1937 baigė Vilniaus universitetą (teisę). 1933–34 buvo susijęs su avangardine poetų grupe Żagary. 1933 debiutavo laikraštyje Słowo. II pasaulinio karo metais gyveno Vilniuje. 1945 išvyko į Varšuvą. Ankstyvajai kūrybai – poemai Seklys (Tropiciel 1936) ir poezijos rinkiniui Srovės (Potoki 1938) – būdinga katastrofinės nuotaikos, moralizavimas, avangardinė vaizduotės laisvė, realybės deformavimas. Simboliniai peizažai derinami su lyriniais pasakų elementais, pateikiama Vilniaus, Lietuvos motyvų. Pokario metais išleistuose poezijos rinkiniuose Su tauta (Z narodem 1947), Varšuvos plytos (Warszawskie cegły 1951), Neginkluoti laimėtojai (Niezbrojni zwycięzcy 1952), Peizažai ir žmonės (Krajobrazy i ludzie 1956) naudojami folkloro, baladės, dainos motyvai, ieškoma sąsajų su romantizmu. Eilėraščių rinkiniuose Himalajų palapinės (Himalajskie namioty 1958), Fariziejai ir globėjai (Faryzeusze i patroni 1962), Spindulys menininkui (Promień dla artysty 1965), Laukinis vijoklis (Dziki powój 1968), Aklieji miško kirtėjai (Ślepi drwale 1971), Lenkiški medžiai (Polskie drzewa 1972), Olštyno viržis (Olsztyński wrzos 1973), Varšuvos bokalas (Kufel warszawski 1976) vyrauja patriotiniai ir sentimentalūs motyvai, ryšys su gamta, rūpinimasis šiuolaikinės civilizacijos likimu, žavimasi Varmijos regionu. Sukūrė dainų, kūrinių vaikams ir jaunimui.
760