Fridman Aleksandr (Александр Фридман, Aleksandras Frdmanas) 1888 06 16Sankt Peterburgas 1925 09 16Leningrad, rusų matematikas, geofizikas.
Išsilavinimas ir veikla
1910 baigė Sankt Peterburgo universitetą. 1913 pradėjo dirbti Pavlovsko aerologinėje observatorijoje. 1914 pradžioje stažavo Leipcigo universitete. Per I pasaulinį karą dalyvavo kuriant aeronavigacinę ir aerologinę tarnybą Rusijos kariuomenėje, Kijevo aviatorių mokykloje skaitė paskaitas. 1918–20 dėstė Permės universitete; profesorius. Nuo 1920 dirbo Vyriausiojoje geofizikos observatorijoje ir dėstė Petrogrado aukštosiose mokyklose (universitete, Politechnikos, Geležinkelių institute ir kitur). Nuo 1923 žurnalo Žurnal geofiziki i meteorologii vyriausiasis redaktorius.
Aleksandr Fridman
Mokslinė veikla
Tyrimų sritys: teorinė meteorologija ir hidrodinamika, taikomoji aerodinamika, teorinė fizika ir kita. Sudarė atmosferinio sūkurio bendrąją lygtį, sukūrė turbulentinio srauto statistinės teorijos pagrindus. 1922 straipsnyje Apie erdvės kreivį (O krivizne prostranstva) remdamasis prielaida, kad Visata yra homogeniška ir izotropinė, įrodė, kad Einsteino gravitacinio lauko lygtys turi nestacionariuosius sprendinius, iš jų išplaukė, kad Visata turi plėstis arba pulsuoti, tuo grindžiama Visatos Didžiojo Sprogimo teorija. Iš A. Fridmano gautų teorinių rezultatų t. p. išplaukia, kad Visatai plečiantis turi būti galaktikų spektro linijų raudonasis poslinkis (kad taip yra, 1929 įrodė E. P. Hubble’is).
Atminimo įamžinimas
Jo vardu pavadintas krateris Mėnulyje. Nuo 1972 Rusijos mokslų akademija už pasiekimus kosmologijos srityje teikia A. Fridmano vardo premiją.