Galič Aleksandr (rus. Александр Галич, Aleksandras Gãličius), tikr. Ginzburg 1918 10 19Dniepropetrovskas 1977 12 15Paryžius, rusų rašytojas, dainininkas. Dėl kūrybos persekiotas KGB, 1974 priverstas emigruoti iš SSRS, gyveno Norvegijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, dirbo radijo stotyje Laisvė.
Sukūrė pjesių (Berniukų gatvė / Ulica mal′čikov 1946, Žygio maršas / Pochodnyj marš / 1957, Miestas auštant / Gorod na zare, su A. Arbuzovu, 1957, Garlaivio vardas „Orljonok“ / Parochod zovut „Orljonok“ 1958, Matrosskaja tišina 1958, uždrausta po generalinės repeticijos), kuriose vyrauja visuomeninė etinė problematika ir romantinis požiūris, parašė kino filmų scenarijų.
Pritardamas gitara atlikdavo savo lyrines ir satyrines dainas bei balades, kuriomis daugiausia kritikuodavo stalinistinį režimą, primindavo teroro aukas, persekiojamus žmones (A. Achmatovą, D. Charmsą, O. Mandelštamą). Joms būdinga literatūriniai siužetai, miesto tautosakos motyvai.
Frankfurte prie Maino išleisti jo poezijos rinkiniai: Dainos (Pesni 1969), Pasmerktųjų karta (Pokolenie obrečjonnych 1972), Kai aš sugrįšiu (Kogda ja vernus′ 1977), atsiminimų knyga Generalinė repeticija (General′naja repeticija 1974), poemų.
Sukūrė dokumentinį filmą XX amžiaus pabėgėliai (Bežency XX veka, su R. Goldingu, 1976).
2771