Aleksandr Karpinskij

Karpinskij Aleksandr (Александр Карпинский, Aleksandras Karpnskis) 1847 01 07Turijos Rudnikai (dabartinis Krasnoturjinsk) 1936 07 15Maskva, rusų geologas.

Išsilavinimas ir veikla

1866 baigė Peterburgo kasybos institutą, 1868–96 jame dėstė; profesorius (1877). SSRS mokslų akademijos narys (1896). 1885–1903 Rusijos geologijos komiteto direktorius, 1916–17 Peterburgo mokslų akademijos viceprezidentas, 1917–36 SSRS mokslų akademijos prezidentas. Nustatė Rytų Europos platformos tektoninę sandarą. Sukūrė tektoninės analizės pagal paleogeografinius duomenis metodą, sudarė suvestinius SSRS europinės dalies ir Uralo geologinius žemėlapius. 1869 vienas pirmųjų Rusijoje uolienų mikroskopiniams tyrimams panaudojo poliarizacinį mikroskopą. Atrado ryklinių žuvų gentį Helicoprion, paskelbė darbų apie paleozojaus fosilinę fauną. Tyrė Rytų Europos platformos stratigrafiją, paleogeografiją, tektoniką, Uralo ir Donbaso naudingąsias iškasenas. Parašė knygą Žemės plutos svyravimų europinėje Rusijoje bendras pobūdis (Obščij charakter kolebanij zemnoj kory v predelach Evropejskoj Rossii 1894).

Aleksandr Karpinskij

Svarbiausi veikalai

Žemės plutos svyravimų europinėje Rusijoje bendras pobūdis (Obščij charakter kolebanij zemnoj kory v predelach Evropejskoj Rossii 1894). Po A. Karpinskio mirties išleista rinktiniai veikalai (4 t., 1939–49), knyga Europinės Rusijos geologinės praeities apybraižos (Očerki geologičeskogo prošlogo Evropejskoj Rossii 1947).

Atminimo įamžinimas

Jo vardu pavadintas miestas Karpinskas (Sverdlovsko sritis), ugnikalnis Paramuširo saloje, kalnas ir ledynas Spalio Revoliucijos saloje (Šiaurės Žemė), kalnas Priešpoliariniame Urale, krateris nematomoje Mėnulio pusėje, išnykusių dumblių rūšis Sycidium karpinskyi ir kita.

1947 įsteigta SSRS mokslų akademijos Aleksandro Karpinskio premija.

643