Kerenskij Aleksandr (Aleksandras Kèrenskis) 1881 05 02Simbirsk (dabar Uljanovsk) 1970 07 11Niujorkas, Rusijos valstybės veikėjas. 1904 baigė Sankt Peterburgo universiteto Teisės fakultetą. 1905 12–1906 04 kalintas (kaltintas priklausymu eserų kovinei organizacijai). Kaip gynėjas dalyvavo daugelyje politinių procesų. 1912–17 Valstybės Dūmos deputatas. Nuo 1915 trudovikų vadovas, nuo 1917 03 vėl eseras. Po 1917 Vasario revoliucijos Laikinosios vyriausybės narys: 1917 03–05 teisingumo, 1917 05–09 karo ir karinio laivyno ministras (vienas nesėkmingo Rusijos kariuomenės 1917 07 puolimo iniciatorių), nuo 07 21 ir ministras pirmininkas. Nuslopinęs vadinamąjį Kornilovo maištą (1917 09 07–13, mėginta įvesti karinę diktatūrą) 09 12 tapo ir kariuomenės vyriausiuoju vadu. 1917 09 14 jo vadovaujama Direktorija paskelbė Rusiją respublika.
Aleksandr Kerenskij
Po Spalio perversmo (1917) 11 07 atšaukęs iš fronto lojalius kariuomenės dalinius bandė užimti bolševikų valdomą Petrogradą (vadinamasis Kerenskio ir Krasnovo maištas, 1917 11 08–13). 1918 emigravo į Prancūziją, nuo 1940 gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Parašė atsiminimus Rusija ir istorijos lūžis (Russia and History’s Turning Point 1967), istorijos veikalų (1917 Rusijos revoliucija / La Révolution russe 1917 1928 ir kitų), parengė dokumentų publikacijų.