Nesmejanov Aleksandr (Александр Несмеянов, Aleksandras Nesmejãnovas) 1899 09 09Maskva 1980 01 17Maskva, rusų chemikas organikas. Londono karališkosios draugijos užsienio (1961), daugelio šalių mokslų akademijų narys.
Išsilavinimas ir veikla
1922 baigęs Maskvos universitetą jame dėstė; 1945–48 Chemijos fakulteto dekanas, 1948–51 rektorius; profesorius (1935). 1939–54 Organinės chemijos instituto direktorius. 1951–61 SSRS mokslų akademijos prezidentas (toliau nebuvo renkamas, nes nepritarė T. Lysenkos pseudomoksliniams teiginiams), 1954–80 Elementų organinių junginių instituto (pavadintas A. Nesmejanovo vardu) direktorius. 1950–62 SSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatas.
Mokslinė veikla
Svarbiausi moksliniai darbai iš metalų organinių junginių chemijos. Tyrė šių junginių sandarą, cheminio ryšio prigimtį, chemines reakcijas, paaiškino elektrofilinio pakeitimo reakcijos mechanizmą. Sukūrė nesočiųjų metalų organinių junginių stereochemijos pagrindus, įrodė, kad pereinamieji metalai sudaro sumuštinio tipo junginius, ištyrė juos, ypač feroceną ir jo darinius. Įrodė, kad sunkiųjų metalų druskoms jungiantis su nesočiaisiais junginiais susidaro kovalentiniai metalų organiniai junginiai. Tyrė dirbtinių maisto produktų gavimo būdus. Pasiūlė nepakeičiamųjų aminorūgščių, baltymų sintezės būdų, sukūrė dirbtinių juodųjų ikrų pramoninį gamybos būdą.
Aleksandr Nesmejanov
Knygos
Svarbiausios knygos: Rinktiniai raštai (Izbrannye trudy 4 tomai, 1959), Feroceno chemija (Chimija ferrocena 1969), Organinės chemijos pradmenys (Načala organičeskoj chimii 2 dalys su Nikolajumi Nesmejanovu, 1969), Elementų organinė chemija (Elementoorganičeskaja chimija 1970).
Apdovanojimai
Lenino premija (1966).
Atminimo įamžinimas
Nuo 1991 Rusijos mokslų akademija už pasiekimus organinės chemijos srityje teikia A. Nesmejanovo vardo premiją.
1659