Ostrovskij Aleksandr (rus. Александр Островский, Aleksandras Ostròvskis) 1823 04 12Maskva 1886 06 14Ščelykovo (Kostromos sr.), rusų dramaturgas. Vienas žymiausių rusų dramaturgų.
Biografija
1840–43 Maskvos universitete studijavo teisę (nebaigė). 1843–51 tarnavo valdininku teismuose, kur iš arti sužinojo apie pirklių šeimų gyvenimą ir konfliktus. 1862 keliaudamas į Vakarų Europą lankėsi Vilniuje, savo įspūdžius apie miestą aprašė kelionės dienoraštyje. Nuo 19 a. šeštojo dešimtmečio vidurio bendradarbiavo N. Nekrasovo redaguojamame žurnale Sovremennik, vėliau – žurnale Otečestvennye zapiski. 1870 įkūrė Rusų dramaturgų draugiją ir jai vadovavo. 1886 Maskvos teatrų repertuarinės dalies vedėjas.
Kūryba
Pirmosioms A. Ostrovskio komedijoms (Į svetimas roges nesėsk / Ne v svoi sani ne sadis' 1852, lietuvių kalba išspausdinta 1950, Neturtas – ne yda / Bednost' ne porok 1853, lietuvių kalba išspausdinta 1922, 1950, pastatyta 1949, Ne taip gyvenk, kaip norėtum / Ne tak živi, kak chočetsja 1854) turėjo įtakos apie žurnalą Moskvitjanin susibūrę rašytojai slavofilai – A. Grigorjevas, T. Filippovas, M. Pogodinas, todėl jose idealizuojama patriarchalinė Rusija, siekiama sukurti teigiamų herojų paveikslų. A. Ostrovskio dramaturgijoje (komedija Pelninga vieta / Dochodnoe mesto 1856, pastatyta 1863, lietuvių kalba išspausdinta 1922, 1948, 1981, pastatyta 1938, 1948, drama Audra / Groza 1859, lietuvių kalba išspausdinta 1923, 1948, 1981, pastatyta 1950) ryšku socialinis protestas, smerkiama despotizmas, parodoma šviesesnio gyvenimo ilgesys.
Aleksandr Ostrovskij
1861–75 parašė pjesių, atspindinčių Rusijos gyvenimo permainas po baudžiavos panaikinimo, atskleidžiančių vadinamojo mažojo žmogaus kasdienybės dramatiškumą (komedijų trilogija apie turtingos nuotakos ieškantį smulkų tarnautoją Balzaminovą Šventinis miegas – iki pietų / Prazdničnyj son – do obeda 1857, Kai savi šunys pjaunasi, svetimas tegu nelenda / Svoi sobaki gryzutsja, čužaja ne pristavaj 1861, Ko nueisi, tą ir rasi / Za čem pojdjoš', to i najdjoš' 1861, filmas pavadinimu Balzaminovo vedybos / Ženitba Balzaminova 1964, režisierius K. Voinovas, komedija Judri vietelė / Na bojkom meste 1865, lietuvių kalba išspausdinta 1948, pastatyta 1951, 1959).
Aprašė Rusijoje atsirandančius kapitalistinius santykius, satyriškai pavaizdavo verteivas, savininkus ir išaukštino jų priešpriešą – nesavanaudiškus taurius žmones (Karštoji širdis / Gorjačee serdce 1868, lietuvių kalba 1953, Pasiutę pinigai / Bešenye den'gi 1869, filmas 1982, režisierius J. Matvejevas, lietuvių kalba išspausdinta 1950, Miškas / Les 1870, lietuvių kalba išspausdinta 1948, pastatyta 1925, 1948, 1981, Vilkai ir avys / Volki i ovcy 1875, lietuvių kalba išspausdinta 1953, pastatyta 1948).
Parašė draminių istorinių kronikų (Kozma Zacharičius Mininas-Suchorukis 1861, antroji redakcija 1866, Vaivada / Voevoda 1864, antroji redakcija 1885, Dmitrijus Apsišaukėlis ir Vasilijus Šuiskis / Dmitrij Samozvanec i Vasilij Šujskij, Tušinas / Tušino, abi 1866).
Po 1875 sukūrė psichologinių pjesių (Bekraitė / Bespridannica 1878, filmas pavadinimu Žiaurus romansas 1984, režisierius E. Riazanovas, lietuvių kalba išspausdinta 1950, 1981, pastatyta 1950, 1956, 1962, Talentai ir gerbėjai / Talanty i poklonniki 1881, filmas 1973, režisierius I. Annenskis, lietuvių kalba išspausdinta 1953, Be kaltės kaltieji / Bez viny vinovatye 1884, filmas pavadinimu Anna 2005, režisierius J. Ginzburgas, lietuvių kalba išspausdinta 1948, pastatyta 1949), jose daugiausia vaizduojama tragiška moterų padėtis, parodyta menininko asmeninė drama buržuazėjančioje visuomenėje.
Eiliuotoje draminėje pasakoje Snieguolė (Sneguročka 1873, N. Rimskio-Korsakovo opera 1881, filmas 1968, režisierius P. Kadočnikovas) išreikštas harmoningo pasaulio ilgesys. A. Ostrovskis iš viso sukūrė apie 50 komedijų ir dramų, dar parašė septynias pjeses su kitais dramaturgais, išvertė daugiau kaip 20 pjesių.
Kūrybos bruožai
A. Ostrovskis rusų dramaturgijoje įtvirtino realizmą, jo komedijoms ir pjesėms būdinga socialinių ir dorovinių problemų vaizdavimas, sodrūs buities vaizdai, liaudiška šmaikšti, individualizuota kalba; ryšku komiškumo ir tragiškumo derinimas, satyros elementai, nesudėtinga, bet meistriška kompozicija.
Vertimai į lietuvių kalbą
A. Ostrovskio kūryba į lietuvių kalbą pradėta versti 20 a. pradžioje.
R: Komedijos Kaunas–Vilnius 1922; Pjesės Vilnius 1981; Polnoe sobranie sočinenij 12 t. Moskva 1973–80. L: A. I. Revjakin Iskusstvo dramaturgii A. N. Ostrovskogo Moskva 1974; J. Lakšin Aleksandr Nikolaevič Ostrovskij Moskva 1976.