Poležajev Aleksandr (rus. Александр Полежаев, Aleksandras Poležãjevas) 1804 08 30Pokryškino (Penzos gub.) 1838 01 16Maskva, rusų poetas.
1820–26 Maskvos universiteto laisvasis klausytojas. Nuo 1825 žurnale Vestnik Evropy spausdino Ossiano vertimus ir savo lyrikos kūrinius. 1825–26 parašė pastišo stiliaus satyrinę poemą Saška, kurioje mėgdžiodamas A. Puškino eiliuoto romano Eugenijus Oneginas pirmąją dalį sukūrė antiestetinį, natūralistinį jos variantą. Už šį kūrinį ir kitus nusižengimus Rusijos imperatorius Nikolajus I 1827 paskyrė A. Poležajevą eiliniu kareiviu ir atėmė jo bajoro titulą. 1829–33 A. Poležajevas dalyvavo Kaukazo kare. 1832 jam suteiktas puskarininkio laipsnis ir grąžintos bajoro teisės.
Kūryba
1826–31 sukurtoje poezijoje (eilėraščiai Kalinys / Uznik, Belaisvio irokėzo daina / Pesn′ plennogo irokezca, Žūstančio plaukiko daina / Pesn′ pogibajuščego plavca, Įniršėlis / Ožestočjonnyj, Nuteistasis / Osuždjonnyj, Apvaizda / Providenie, visi 1828, Tabakas / Tabak 1829) plėtojo dekabristų lyrikos tradicijas; būdinga autobiografiniai motyvai, hiperbolizuotas pesimizmo ir nusivylimo jausmas.
Kaukazo karų vaizdai atsispindi poemose Erpelis (Ėrpeli 1830) ir Čir Jurtas (Čir-Jurt 1832). Dar parašė poemą Koriolanas (1834), populiarių dainų tekstų, filosofinės lyrikos (eilėraščiai Įkvėpimo demonas / Demon vdochnovenja 1833, Blogio dvasios / Duchi zla 1834).