Aleksandr Radiščev

Radiščev Aleksandr (rus. Александр Радищев, Aleksandras Radščevas) 1749 08 31Maskva 1802 09 24Sankt Peterburgas, rusų rašytojas, filosofas.

Biografija

Gimė turtingo žemvaldžio šeimoje. Nuo 1856 gyveno Maskvos universiteto direktoriaus A. Argamakovo šeimoje, kur privačiai buvo mokomas užsienio kalbų ir kitų mokslų pagal gimnazijos programą. Nuo 1762 Pažų korpuso auklėtinis Sankt Peterburge. 1766 imperatorei Jekaterinai II rengiantis įvesti Rusijoje naują teisyną A. Radiščevas su kitais gabiais jaunuoliais buvo išsiųstas į Leipcigo universitetą studijuoti teisės. Užsienyje A. Radiščevo pasaulėžiūrai daug įtakos turėjo prancūzų švietėjai C. A. Helvétius, J.‑J. Rousseau, G. B. de Mably. 1771 grįžęs į Rusiją paskirtas Senato protokoluotoju. 1773 išvertė ir išleido G. B. de Mably veikalą Graikų istorijos apmąstymai (Razmyšlenija o grečeskoj istorii, jo komentaruose neigiamai vertino tironų vienvaldystę).

Aleksandr Radiščev (18 a. antros pusės nežinomas dailininkas)

1773–75 Suomių divizijos prokuroras Sankt Peterburge; tirdamas pabėgusių rekrūtų bylas sukaupė žinių apie sunkų baudžiauninkų gyvenimą, dvarininkų ir valdininkų savivalę. Nuo 1778 Komercijos kolegijos tarnautojas, nuo 1788 dirbo Sankt Peterburgo muitinėje (1790 jos direktorius). Savo spaustuvėje išleido veikalą Kelionė iš Peterburgo į Maskvą (Putešestvie iz Peterburga v Moskvu 1790, lietuvių kalba 1950). Už jį A. Radiščevas buvo nuteistas mirti; imperatorė Jekaterina II mirties bausmę pakeitė visų titulų ir bajorystės atėmimu ir ištrėmė 10 m. į Sibirą. 1797 leista policijos priežiūroje gyventi viename tėvo dvarų Kalugos gubernijoje. 1801 bausmė dovanota, A. Radiščevas imperatoriaus Aleksandro I įsaku paskirtas dirbti Įstatymų sudarymo komisijoje. Už pateiktus įstatymų projektus, kuriuose reikalauta įvesti spaudos laisvę ir panaikinti luomines privilegijas, jam vėl buvo pagrasinta katorga ir Sibiru. Paūmėjus tremtyje įgytoms ligoms ir iškilus naujiems nemalonumams, manoma, nusižudė.

Kūryba

Odėje Laisvė (Vol′nost′ 1783, visas tekstas išspausdintas 1906) šlovino amerikiečių karą dėl nepriklausomybės, aukštino neišvengiamos Rusijoje revoliucijos idėją.

Svarbiausiame veikale Kelionė iš Peterburgo į Maskvą kritikavo Rusijos autokratinę valdžią, cenzūrą, biurokratiją, baudžiavinę santvarką ir baudžiauninkų išnaudojimą; rašant šį kūrinį A. Radiščevui įtakos turėjo L. Sterne’o romanas Sentimentali kelionė po Prancūziją ir Italiją (1768).

Tremtyje parašė filosofijos veikalą Apie žmogų, jo mirtingumą ir nemirtingumą (O čeloveke, ego smertnosti i bessmertii 1792–95, išleista 1809), jame, nors ir būdamas deistinių pažiūrų, pagrindinį filosofijos klausimą sprendė materialistiškai, pasaulį laikė pažiniu. Pažinti jį galima jutimais, patyrimu, protu. Materialus mąstymo organas – smegenys, žmogaus skiriamoji ypatybė – kalba. Pasak A. Radiščevo, pasaulis vystosi spirale: regreso epochas keičiančios pažangos epochos, tų epochų kaita vykstanti revoliucijų būdu. Visuomenės raidoje svarbus auklėjimas, nes dėl žmonių egoistinių polinkių laisvė praeityje ne kartą buvusi sužlugdyta. A. Radiščevas numatė, kad Rusijoje revoliucija įvyksianti negreitai.

Kiti jo veikalai: biografinė apysaka F. V. Ušakovo gyvenimas (Žitie F. V. Ušakova 1789), Laiškas draugui… (Pis′mo k drugu…, parašyta 1782, išleista 1790).

A. Radiščevo idėjos daug įtakos turėjo dekabristams, A. Gercenui ir kitiems rusų revoliuciniams demokratams.

R: Polnoe sobranie sočinenij 3 t. Moskva–Leningrad 1938–52. L: V. Orlov Radiščev i russkaja literatura Leningrad 1952.