Rodčenko Aleksandr (rus. Александр Родченкo; Aleksandras Ròdčenka) 1891 12 05Sankt Peterburgas 1956 12 03Maskva, rusų dailininkas, fotografas, dizaineris. Avangardizmo atstovas. Konstruktyvistas (konstruktyvizmo architektūra ir dailė). Grupuotės LEF narys. 1914 baigė Kazanės dailės mokyklą, vėliau kurį laiką mokėsi Stroganovo techninio piešimo mokykloje Maskvoje. Rusijos dailininkų profesinės sąjungos (1917) vienas įkūrėjų. 1920–26 dėstė Aukštosiose meno ir technikos dirbtuvėse (VCHUTEMAS), 1926–30 – Aukštajame meno ir technikos institute (VCHUTEIN); profesorius (1920).
Aleksandras Rodčenka su Varvara Stepanova
Kūryba
Kūrybai įtakos turėjo V. Tatlinas, K. Malevičius. Ankstyvuoju laikotarpiu (1917–21) sukūrė abstrakčių kompozicijų (jų raiškos pagrindinės priemonės – plokštumos, linijos, taškai; Bedaiktė kompozicija Nr. 47 / Geltonam fone 1917, Kompozicija 1918), erdvinių skulptūrinių konstrukcijų (ciklas Susidedantys ir išsiardantys 1918), mobilių (ciklai Plokštumos, atspindinčios šviesą, Pagal vienodų formų principą, abu 1920–21). Kaip atsaką į K. Malevičiaus paveikslų seriją Baltas kvadratas baltame fone (1918) A. Rodčenko sukūrė paveikslą Bedaiktė kompozicija Nr. 80 / Juodas juodame fone (1918). 1921 Maskvoje vykusioje parodoje 5 × 5 = 25 eksponavo monochrominių spalvų triptiką, vadinamąjį paskutinį paveikslą, juo paskelbdamas tariamą tapybos pabaigą; ėmėsi utilitarios, vadinamosios gamybinės, kūrybos.
A. Rodčenko. Leningrado leidyklos Lengiz plakatas (1924)
Naujosios ekonominės politikos laikotarpiu (1921–29) su V. Majakovskiu sukūrė fotomontažų (fotografiją derino su dinamiškų rakursų grafika), socialinių, spaudos reklamų, plakatų (filmo Šarvuotis „Potiomkinas“ 1925), baldų, apipavidalino knygų (V. Majakovskio Apie tai / Pro ėto 1923), kino filmų (Žurnalistė 1927, režisierius L. Kulešovas), teatro spektaklių (V. Majakovskio Blakė 1929, režisierius V. Mejerholdas). Nuo 1924 fotografavo, dirbo fotokorespondentu. Sukūrė savitą fotografinę estetiką, jai būdinga stambūs planai (Motinos portretas 1924), neįprastai aukštas (Prie telefono 1928), žemas (Balkonai 1925, Pionierius) arba pasviręs (Laiptai, abi 1930) žiūros taškas. 4 dešimtmečio fotografijose ryšku įstrižinės, dinamiškus veikėjų (cirko artistų, sportininkų) judesius atliepiančios kompozicijos (Nėrimas 1934). 4 dešimtmetyje kaltintas formalizmu. Dalyvavo Tarptautinėje šiuolaikinės dekoratyvinės ir pramoninės dailės parodoje Paryžiuje (1925).