Šiškov Aleksandr (rus. Александр Шишков, Aleksandras Šiškòvas) 1754 03 20Maskva 1841 04 21Sankt Peterburgas, rusų rašytojas, filologas, valstybės veikėjas. Rusijos akademijos narys (1796). Admirolas (1824).
1771 baigė Jūreivystės kadetų korpusą Maskvoje, apie 20 metų (su pertraukomis) jame dėstė. Nepatenkintas Aleksandro I liberaliomis reformomis 1807 iš visuomeninės veiklos laikinai pasitraukė. 1812 Aleksandro I paskirtas valstybės sekretoriumi per Prancūzijos–Rusijos karą imperatoriaus vardu rašė rusų liaudies patriotinius jausmus skatinančius manifestus, lankėsi Vilniuje. Nuo 1813 Rusijos akademijos prezidentas, nuo 1814 Valstybės tarybos narys. 1824–28 Rusijos švietimo ministras (priėmė griežtą cenzūros įstatymą, švietimo sistemoje įvedė luominį principą). Būdamas Rusijos akademijos nariu kovojo su N. Karamzino pradėta kalbos reforma, vadovavo konservatyviam Rusų kalbos mylėtojų būreliui, etalonu laikė bažnytinę slavų kalbą, priešinosi tarptautinių žodžių (daugiausia prancūzų kalbos) vartojimui.
Aleksandr Šiškov
Savo pažiūras paskelbė veikaluose Samprotavimas apie seną ir naują rusų kalbos stilių (Rassuždenie o novom i starom sloge rossijskogo jazyka 1804), Apie Šv. Rašto iškalbingumą (O krasnorečii Sv. Pisanija 1810).
Parašė pjesę Vergovė (Nevol′ničestvo 1780), odžių, proginių eilėraščių, apybraižų, sudarė anglų–prancūzų–rusų kalbų jūreivystės terminų žodyną.