Aleksandr Sokurov
Aleksandr Sokurov
Sokurov Aleksandr (rus. Александр Сокуров; Aleksandras Sokùrovas) 1951 04 14Podorvicha (Irkutsko sr.), rusų kino režisierius. Vienas žymiausių autorinio kino atstovų. 1974 baigė Gorkio universitetą (istoriją). 1975–79 studijavo Kinematografijos institute Maskvoje (nebaigė dėl kaltinimų formalizmu). Svarbesni filmai (kai kurių ir operatorius, scenaristas): Vienišas žmogaus balsas (Odinokij golos čeloveka 1978, parodytas 1987, pagal A. Platonovą), Skausminga nejautra (Skorbnoje besčiustvie 1983, parodytas 1987), Užtemimo dienos (Dni zatmenija 1988, pagal A. ir B. Strugackius), Gelbėk ir išsaugok (Spasi ir sochrani 1989, pagal G. Flaubert’ą), Motina ir sūnus (Mat ir syn 1997), tetralogija Molochas (1999, apie A. Hitlerį), Jautis (Telec 2001, apie V. Leniną), Saulė (Solnce 2005, apie Japonijos imperatorių Hirohitą), Faustas (2011, Venecijos kino festivalio prizas), Rusijos arka (Russkij kovčeg 2002), Tėvas ir sūnus (Otec i syn 2003, Kanų kino festivalio prizas), Aleksandra (2007), Frankofonija (2015).
Aleksandr Sokurov
A. Sokurov. Filmo Rusijos arka kadras (2002)
Sukūrė daugiau kaip 30 dokumentinių filmų (Marija 1978, parodytas 1988, Ir nieko daugiau / I ničego bolše 1982, parodytas 1987, dolce… 1999). Nuo 9 dešimtmečio kuriamus dokumentinius filmus portretus vadina elegijomis (Maskvos elegija / Moskovskaja elegija 1986, apie A. Tarkovskį, Sovietų elegija / Sovetskaja elegija 1990, apie B. Jelciną, Paprasta elegija / Prostaja elegija 1990, apie V. Landsbergį, Rytietiška elegija / Vostočnaja elegija 1996, Kelio elegija / Elegija dorogi 2001, Gyvenimo elegija / Elegija žizni 2007, apie M. Rostropovičių ir G. Višnevskają). Dar sukūrė dokumentinius filmus Intonacijos (Intonaciji), Skaitome „Blokados knygą“ (Čitajem „Blokadnuju knigu“, abu 2009), Žaibas trenkia į aukštą medį (Molnija bjot po vysokomu derevu 2018, apie A. Solženicyną).
Kūrybai būdinga kino formos eksperimentai (griaunama tradicinė kadro kompozicija, vaizdas keičiamas objektyvo filtrais, kuriamas sudėtingas garso takelis), subtili psichologinė analizė, metaforiškumas, intelektualumas, ribų tarp realybės ir fikcijos išnykimas, literatūros kūrinio viršenybė prieš kiną, mirties, kūniškumo tematika.
Išleido esė ir apsakymų knygą Vandenyno centre (V centre okeana 2011).
Europos kino akademijos apdovanojimas už visą kūrybą (2017).
L: Sokurov Sankt Peterburg 1994; Sokurov: Časti reči Sankt Peterburg 2006.