Vinogradov Aleksandr (Александр Виноградов, Aleksandras Vinogrãdovas) 1895 08 21Sankt Peterburgas 1975 11 16Maskva, rusų geochemikas, izotopų geochemijos SSRS pradininkas. SSRS (1953), Čekoslovakijos (1972), Vengrijos (1973), Bulgarijos, Lenkijos ir Indijos (1974) mokslų akademijų narys.
Išsilavinimas ir veikla
1925 baigė Leningrado universitetą. 1925–28 dėstė Leningrado karo medicinos akademijoje. 1934–45 SSRS mokslų akademijos Biogeochemijos laboratorijos (1945–47 V. Vernadskio geochemijos problemų laboratorija, 1947–75 – SSRS mokslų akademijos geochemijos ir analizinės chemijos institutas) direktoriaus pavaduotojas, 1945–75 – direktorius. Nuo 1967 SSRS mokslų akademijos viceprezidentas. Pirmosios Rusijoje Geochemijos katedros (Maskvos universitete) įkūrėjas (1953) ir vadovas. Dalyvavo kuriant branduolinį ginklą ir SSRS branduolinę pramonę. Sukūrė Žemės cheminės raidos hipotezę. Tyrinėjo organizmų cheminės sudėties (daugiausia mikroelementų) kaitą jiems evoliucionuojant, izotopų geochemiją, Baltijos, Ukrainos, Aldano skydų geochronologiją, jūrų, kosmoso chemiją, meteoritų sudėtį, Mėnulio gruntą, Veneros atmosferą (pirmasis nustatė jos sudėtį). Rusijos platformos litologinių ir paleontologinių žemėlapių atlaso vyriausiasis redaktorius (1960–61).
Aleksandr Vinogradov
Svarbiausi veikalai
Dirvožemio retųjų ir išsklaidytųjų elementų geochemija (Geochimija redkich i rassejannych chimičeskich ėlementov v počvach 1950), Cheminė Žemės evoliucija (Chimičeskaja ėvoljucija Zemli 1959), Vandenyno geochemijos įvadas (Vvedenie v geochimiju okeana 1967).
Atminimo įamžinimas
Jo vardu pavadintas plyšys Atlanto vandenyne, kalnas Mėnulyje, krateris Marse.