Aleksandra Aleksandravičiūtė
Aleksandravičitė Aleksandra 1953 10 08Vilnius, lietuvių dailėtyrininkė. Z. Aleksandravičiaus duktė. Dr. (hum. m.; menotyros kand. 1985; HP 2007). 1976 baigusi Lietuvos dailės institutą (nuo 1990 Vilniaus dailės akademija) jame dėsto, 1992–2000 Doktorantūros skyriaus, 2001–03 Dailės istorijos ir teorijos katedros vedėja; nuo 2008 profesorė. 1993–2002 dirbo Kultūros ir meno institute, nuo 2002 Kultūros, filosofijos ir meno institute, nuo 2010 dirba Lietuvos kultūros tyrimų institute; 2002–07 Sakralinės dailės skyriaus (nuo 2010 Sakralinio meno paveldo skyrius) vedėja, šio skyriaus vyriausioji mokslo darbuotoja (nuo 2008). 1990–91 stažavo Romos universitete, 1998–99 Karlsruhės aukštojoje dailės mokykoje ir Heidelbergo universitete. 1995–99 dėstė Vytauto Didžiojo universitete, Lietuvos muzikos akademijoje. 1998–2001 Lietuvos dailės istorikų draugijos pirmininkė.
Tyrinėjimų sritys – 17–19 a. Lietuvos bažnytinė dailė, šiuolaikinė grafika ir taikomoji dailė. Svarbiausi veikalai: monografija Jonas Kuzminskis (1988, rusų kalba), mokymo priemonė Bažnytinė dailė ir visuomenė (2007); tęstinio mokslinių straipsnių rinkinio Lietuvos sakralinė dailė (1996–2007) viena autorių. Paskelbė daugiau kaip 100 mokslinių straipsnių apie Lietuvos dailę.
Apdovanojimai
Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija (2024).
721