Aleksandras Alšėniškis

Alšėnškis Aleksandras, Aleksándras Alšėnškis ? 1511, vienas Alšėnų kunigaikščių. Jurgio Alšėniškio sūnus, Povilo Alšėniškio tėvas.

Vienas iš tų, kurie, atsisakę dalinių kunigaikščių privilegijų, buvo bendradarbiavimo su Jogailaičių dinastija šalininkai. Tuo skyrėsi nuo kitų dalinių kunigaikščių, siekusių pašalinti iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sosto Jogailaičius ir perleisti jį Vladimiro Algirdaičio palikuonims Olelkaičiams.

1486 minimas kaip Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero Jogailaičio dvaro raikytojas ir Gardino seniūnas, 1488 – pataurininkis. Dalyvavo išrenkant Aleksandrą didžiuoju kunigaikščiu (1492). Nuo 1493 Vilniaus kaštelionas. 1494 12–1495 01 buvo vienas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro pasiuntinybės, iš Maskvos atvežusios jam būsimąją žmoną Eleną, narių.

1505 prarado Gardino seniūno postą, bet 1506 pabaigoje gavo valdyti Lietuvos Brastos (Bresto) seniūniją.

Po Mikalojaus Radvilos Juodojo buvo įtakingiausias Ponų Tarybos narys.

Aleksandro Alšėniškio ir jo antros žmonos sūnus Povilas Alšėniškis buvo Lucko ir Vilniaus vyskupas.

683

1777