Gudáitis-Guzẽvičius Aleksandras, tikr. Aleksandras Guzevičius 1908 06 07Maskva 1969 04 18Vilnius, Lietuvos sovietinis veikėjas, rašytojas. R. Guzevičiūtės tėvas. SSRS saugumo generolas majoras (1945). 1939–40 Vytauto Didžiojo universitete studijavo prancūzų kalbą ir literatūrą. 1925 įsitraukė į antivalstybinę komunistinę veiklą, 1927 įstojo į Lietuvos komunistų partiją (LKP). 1928–29 dirbo komunistinių žurnalų Balsas, Komunistas redakcijose Vokietijoje, 1929–31 – LKP atstovybėje prie Komunistų internacionalo vykdomojo komiteto Maskvoje. 1931 LKP Centro komiteto sekretoriato narys, Lietuvos komunistinės jaunimo sąjungos (komjaunimas. LIETUVOJE) laikinojo Centro komiteto I sekretorius. 1931–38 už nelegalią komunistinę veiklą kalintas.
1940 06 SSRS okupavus Lietuvą, 1940 06–08 buvo vidaus reikalų viceministras, Vilniaus miesto ir apskrities viršininkas. 1940 08–1941 07 LSSR vidaus reikalų liaudies komisaras. 1941 07–1944 07 dirbo SSRS NKVD ir Valstybės saugumo liaudies komisariate. 1944 07–1945 08 LSSR valstybės saugumo liaudies komisaras. 1941 06, 1945 05 ir 1945 07 Lietuvos gyventojų trėmimo, pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui slopinimo vienas organizatorių ir vykdytojų. Dėl nesugebėjimo organizuoti saugumiečių operatyvinės veiklos ir greitai nuslopinti Lietuvos antisovietinį pasipriešinimą bei dėl vengimo ieškoti priešų tarp LKP narių Visasąjunginės komunistų partijos (bolševikų) Centro komiteto sekretoriato 1945 08 02 nutarimu atleistas iš darbo.
1945–47 Kultūros ir švietimo įstaigų komiteto prie LSSR Ministrų Tarybos pirmininkas. 1947–50 Valstybinės grožinės literatūros leidyklos direktorius. 1953–55 LSSR kultūros ministras. 1940–49 LKP Centro komiteto ir komiteto biuro narys, 1952–56 vėl priklausė LKP Centro komitetui. 1940–47 ir 1951–55 LSSR, 1941–46 ir 1954–58 SSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatas.
Parašė pseudoistorinių romanų, apysakų, dramų. Romanai: Kalvio Ignoto teisybė (2 knygos, 1948–49), Broliai (4 knygos, 1951–55), Sąmokslas (2 tomai, 1964–65; Respublikinė premija 1967). Meninė kūrinių vertė menka, parašyti daugiausia pagal sovietinę ideologiją ir skirti jai propaguoti.
L: V. Tininis Sovietinė Lietuva ir jos veikėjai Vilnius 1994.
111