Aleksandras Kačanauskas
Kačanáuskas Aleksandras 1882 05 31Kaunas 1959 11 16Vilnius (palaidotas Kaune), lietuvių kompozitorius, choro dirigentas, dainininkas (baritonas), vargonininkas, pedagogas. Nuo 1894 giedojo Kauno katedros chore ir mokėsi muzikos teorijos bei vargonavimo pas J. Naujalį. Nuo 1898 vargonininkavo Jonavoje, nuo 1900 – Liepojoje (įkūrė lietuvių chorą ir vokalinį kvartetą, dalyvavo slaptuose lietuviškuose vakaruose). 1903–16 Rygoje E. Zīgerto muzikos mokykloje, Imperatoriškosios muzikos mokyklos skyriuje (1909 baigė vargonų, 1911 – kompozicijos klases, dar mokėsi fortepijono ir dainavimo klasėse).
1907 įkūrė draugijos Kanklės chorą, kanklių, skudučių ansamblius, vokalinį sekstetą (1907–10 į pirmąsias lietuvių plokšteles įdainavo daugiau kaip 40 dainų, operetės Jaunoji našlelė ištraukų), Politechnikos instituto studentų chorą Viltis, draugijos Žvaigždė chorą ir jiems vadovavo. Nuo 1908 dar vadovavo Rygos rusų literatūros ir muzikos draugijos Lada chorui. Statė M. Petrausko ir savo operetes, jose dainavo kaip solistas. Vargonininkavo Rygos Šv. Alberto bažnyčioje. 1911–13 dirbo ir tobulinosi Varšuvoje.
1916–19 studijavo Sankt Peterburgo konservatorijoje (E. Sirvydaitės‑Sonchi ir I. Prianišnikovo dainavimo klasėje), vargonininkavo ir vadovavo Šv. Kotrynos bažnyčios ir lietuvių chorams. Nuo 1920 dėstė Kauno muzikos mokykloje, Kauno kunigų seminarijoje, vadovavo draugijos Daina, Šaulių sąjungos, paties 1924 įsteigtos Lietuvių muzikų menininkų draugijos Kauno mišriam chorui (įkūrė 1928; 1930 choras koncertavo Rygoje, Taline), Kauno klierikų ir kitiems chorams. 1941 įkūrė Perkūno, 1948 – Respublikinės ligoninės chorus.
Operos vaidyklos vienas kūrėjų ir pirmųjų solistų (Antrojo brolio vaidmuo 1921 01 11 pastatytoje M. Petrausko operoje Birutė), Šv. Cecilijos draugijos vienas steigėjų (po 1934 pirmininkas), Lietuvos dainų švenčių vienas rengėjų. 1921 suderino Karo muziejaus Kaune varpus; buvo pirmasis varpininkas. Kaune surengė vargonų muzikos koncertų. 1923 mokėsi solinio dainavimo Varšuvoje, Vienoje, Romoje. 1937–48 dėstė Kauno, 1948–49 – Vilniaus, 1949–59 – Lietuvos konservatorijoje; profesorius (1942).
Mokiniai: K. Kaveckas, V. Adamkevičius, V. Kavoliūnas, J. Kutkuvienė.
Užrašė (1913 dalį su A. Sabaliausku) lietuvių liaudies dainų, kai kurias harmonizavo. Nuo 1924 rašė muzikos straipsnius ir atsiminimus. Per II pasaulinį karą gelbėjo Vilijampolės geto žydus.
Kūriniai
Sukūrė operetę Jaunoji našlelė (J. Linarto libretas, 1908 pastatyta Rygoje), operos Kame išganymas? fragmentų (Maironio libretas), muzikinę dramą Pilėnų kunigaikštis (pagal M. Šikšnio dramą, 1905, atliko Krivio vaidmenį), Requiem, mišias vaikų chorui, 3 kantatas, Intermezzo trombonui ir simfoniniam orkestrui (1908), parafrazę (1932), 2 uvertiūras, siuitą simfoniniam orkestrui (1954), Scherzo ir Andante kameriniam orkestrui, sonatą fortepijonui (1910), instrumentinių pjesių, giesmių, himnų, litanijų, maldų, motetų, choro ir solo dainų, romansų, muzikos dramos spektakliams.
Kūryba pagrįsta klasicizmo tradicijomis, turi romantinės, saloninės muzikos bruožų.
Apdovanojimai
Lietuvių dailės draugijos lietuvių muzikos kūrinių konkurso I premija (1909), I ir II premija (1910). Gedimino 3 laipsnio ordinas (1938).
Atminimo įamžinimas
A. Kačanausko atminimas įamžintas Kaune: Aleksandro Kačanausko vardu 1992 pavadinta Kauno 2 muzikos mokykla (Aušros gatvė 32; nuo 2004 priestate veikia A. Kačanausko memorialinis muzikos muziejus), 1997 – gatvė Žaliakalnyje, 1991 ant namo (J. Gruodžio gatvė 9), kuriame gyveno kompozitorius, atidengta memorialinė lenta (skulptorius Merūnas Varnauskas, architektas J. Bučas), 1982 Kauno muzikinio teatro fojė pastatytas bronzinis biustas (skulptorė Danutė Danytė‑Varnauskienė). 2009 Vilniuje, ant namo (Aušros vartų gatvė 4), kuriame A. Kačanauskas gyveno, atidengta memorialinė lenta.
L: A. Kačanauskaitė‑Zaborienė Kompozitoriaus Aleksandro Kačanausko asmenybės bruožai ir muzikinė veikla: atsiminimai Kaunas 1992.
1352