Rubnovas Aleksandras 1956 09 17Vilnius, lietuvių teatro aktorius, režisierius. S. Rubinovo sūnus. 1974–75 lankė Šiaulių dramos teatro studiją (vadovė A. Ragauskaitė). 1979 baigė A. Lunačiarskio teatro meno institutą Maskvoje (vaidybą). 1979–80 vaidino Kauno dramos teatre. Nuo 1980 Jaunimo teatro-studijos Kaune (1986 iš jos išsiplėtojo Kauno kamerinis teatras, 1990–2005 Kauno jaunimo kamerinis teatras) aktorius ir režisierius, nuo 2014 meno vadovas. 2000–03 dėstė Lietuvos muzikos akademijos Kauno fakultete, vadovavo šio fakulteto Operos studijai. Nuo 2009 Kaune rengiamo tarptautinio vieno aktoriaus teatro festivalio MonoBaltija direktorius.
Reikšmingus vaidmenis sukūrė monospektakliuose: Judas Iskarijotas (1993, pagal L. Andrejevą), P. Süskindo Kontrabosas (2002), Neūžauga (2005, pagal P. F. Lagerkvistą), Spektaklis po spektaklio (2006, pagal W. Shakespeare’ą), E. Radzinskio Koba (2010), Mano tėvas (2020, pagal S. Rubinovo prisiminimus, ir režisierius). Kiti svarbesni vaidmenys: Piladas (Just. Marcinkevičiaus Ikaras 1982), Fredas (Atsisveikinimas su ginklais 1985, pagal E. Hemingway), Mokytojas (E. Ionesco Pamoka 1987), Saša (J. Głowackio Antigonė Niujorke 1997), Germanas (Pikų dama 1998, pagal A. Puškiną), Bobas (Karštas šokoladas 1999, pagal A. Strindbergą, A. Swerlingą), Hitleris (K. Kostenkos Hitleris ir Hitleris 2008), Džošua (D. Čepauskaitės Be galo švelni žmogžudystė 2010, pagal R. Bradbury), Harpagonas (Molière’o Šykštuolis, arba Melo mokykla), Mišelis (F. Zellerio Tiesa, abu 2013). Režisavo daugiau kaip 20 spektaklių (daugiausia vaikams), sukūrė dokumentinių filmų.
1706