Šidláuskas Aleksandras 1939 02 28Giedraičiai (Pašušvio vlsč.), lietuvių kraštotyrininkas, rašytojas.
1961 baigė Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultetą. 1961–79 dirbo Šilalės švietimo skyriuje. 1979–84 Telšių kultūros mokyklos direktorius, 1984–2011 Lietuvos liaudies kultūros centro darbuotojas (parengė metodinių leidinių), 1984–87 direktoriaus pavaduotojas, 1987–2001 skyriaus vedėjas, 2005–11 vyriausiasis bibliotekininkas. 1985–88 dėstė Vilniaus universitete ir Kultūros mokykloje. 2005–11 Lietuvos kraštotyros draugijos pirmininkas.
Periodinėje spaudoje paskelbė straipsnių kultūrologijos ir kraštotyros temomis. Dalyvavo kraštotyros ekspedicijose.
Parašė knygas: Alkana šarka (2003; aforizmai), Amžinas šešėlis (2004; sonetai, 2006 suteikta Nijolės Bataitytės-Glažė literatūrinio fondo Stasio Bataičio vardo premija, Jungtinės Amerikos Valstijos), Atminimo šaknys (2005; miniatiūros), Gyvenimo sąskambiai (2008; mažosios poemos), apybraižą Balys Buračas. Lietuvos kaimo keliais (2011), eseistinę apysaką Aš – Buračėlis (2019, 2022 suteikta Jono Marcinkevičiaus literatūrinė premija). Sudarė ir suredagavo kraštotyros monografijų (Šiaulėnai 2004 ir kitas).
Tęstinio leidinio Atspindžiai atsakingasis redaktorius (1989–92), leidinio Kūrybos metraštis (1998–2004) sudarytojas.
Išvertė A. Feto, M. Lermontovo, A. Mickevičiaus, C. Miłoszo, I. Nikitino, W. Szimborskos, F. Tiutčevo kūrinių.