Aleksándrija (Alexandria), al Iskandarijà (al Iskandarīyah), miestas Egipte, prie Viduržemio jūros ir Marjuto ežero, Nilo deltos vakarinėje dalyje; muchafazos centras.
Aleksandrija
Plotas 1108 km2. 5,36 mln. gyventojų (2023). Antrasis Egipto miestas pagal gyventojų skaičių ir ekonominę reikšmę (po Kairo). Per Aleksandrijos prekybos uostą gabenama apie 80 % Egipto eksportuojamų (daugiausia medvilnės) ir apie 70 % importuojamų prekių. Mahmudijos laivybinis kanalas jungia Aleksandrijos uostą su Nilu. Tarptautinis oro uostas. Naftos perdirbimas, metalurgija, laivų remonto įmonė; laivų statykla. Maisto, chemijos, farmacijos, tekstilės, popieriaus, odos, elektrotechnikos, cemento pramonė, automobilių gamyba.
Tarptautinis turizmas. Pajūrio kurortas. Universitetas (įkurtas 1942), nacionalinė biblioteka (įkurta 1882), universiteto biblioteka. 5 muziejai: graikų ir romėnų (įkurtas 1892), jūros (įkurtas 1948) ir kiti.
2271
Architektūra
Sfinksas (4–1 a. pr. Kr.) ir Pompėjaus Didžiojo kolona (3 a.) Aleksandrijoje
Faro saloje 3 a. pr. Kr. buvo pastatytas 120 m aukščio Aleksandrijos švyturys su Poseidono skulptūra viršuje (architektas Sostratas Knidietis) – vienas iš Septynių pasaulio stebuklų; nugriuvo per 1326 žemės drebėjimą. Iš antikos laikų išliko Serapio šventyklos (4 a. pr. Kr. antra pusė) griuvėsių, Diokleciano garbei pastatyta Pompėjaus Didžiojo kolona (aukštis 22 m), helenistinio laikotarpio graikų teatras, uolose iškaltų nekropolių, katakombų; vėlyvosios antikos trijų lygių požeminio vandentiekio sistema.
Yra 17–19 a. mečečių. Senamiestyje – siauros gatvelės, naujojoje dalyje – plačios ilgos gatvės (al Džaišo gatvė nutįsusi 14 km palei jūrą), prospektai su 20 a. daugiaaukščiais pastatais – viešbučiais, restoranais, gyvenamaisiais namais. Gausu želdynų, fontanų. 21 a. pradžioje pastatyta raiškių visuomeninių pastatų (biblioteka, 1989–2001, architektūrinė bendrovė Snøhetta).
2271
Istorija
332–331 pr. Kr. Aleksandriją įkūrė Aleksandras Makedonietis; iš čia miesto vardas. Jo nurodymu suprojektuota miesto gatvės, turgaviečių, šventyklų vietos, pylimas ir bangolaužis. 305–30 pr. Kr. Ptolemajų dinastijos valdomo Egipto sostinė, prekybos ir helenistinės kultūros centras. Jų laikais įsteigta Aleksandrijos muziejus ir Aleksandrijos biblioteka. 1 a. pr. Kr. Aleksandrija tapo antruoju didžiausiu (po Romos) antikinio pasaulio miestu (apie 1 mln. gyventojų).
30 pr. Kr. ją užėmė romėnai ir pavertė Egipto provincijos sostine. Nuo 2 a. vidurio – svarbiausias ankstyvosios krikščionybės centras Afrikoje (dirbo Klemensas Aleksandrietis, Origenas). 4 a. pabaigoje krikščionims sugriovus Serapio šventyklą ir joje saugomą biblioteką antikinė kultūra ir pagonių religijos sunyko. 4–7 a. pradžioje Aleksandriją valdė Bizantija.
642 užėmė arabai. Pastačius Kairo miestą (969) Aleksandrija ypač nusmuko. Atradus naująjį jūrų kelią į Indiją (1498) prarado prekybos centro reikšmę. 1517 sugriovė turkai. 1869 iškasus Sueco kanalą Aleksandrija atgimė. 1882–1922 Didžiosios Britanijos valdomas kolonijinis uostas, per II pasaulinį karą (iki 1946) ir karinė jūrų bazė.
1049