Aleksandrijos karas

Aleksándrijos kãras (48 08–47 01 pr. Kr.), Egipto vidaus karas, kuriame dalyvavo romėnai. Vyko per Romos pilietinį karą (49–45). Po pralaimėto Farsalo mūšio (48 08 09) Romos karvedys Pompėjus Didysis pabėgo į Egiptą. Į Aleksandriją jį persekiodamas atvyko Cezaris. Sužinojęs, kad Pompėjus Didysis išsilaipinant buvo nužudytas, Cezaris padėjo Kleopatrai VII kovoti su jos broliu Egipto faraonu Ptolemaju XIII dėl valdžios ir užėmė faraono rūmus Aleksandrijoje. Sukilusi Egipto kariuomenė romėnus apsupo. 48 pabaigoje Cezariui į pagalbą jūra atvyko 2 legionai, 47 pradžioje – sausuma iš Mažosios Azijos Pergamo valdytojas Mitridatas. Nilo deltoje egiptiečiai bandė neleisti susijungti Cezario ir Mitridato kariuomenėms, tačiau pralaimėjo (iš viso mūšyje dalyvavo apie 20 000 karių); Ptolemajas XIII bėgdamas nuskendo. 47 01 15 Aleksandrija kapituliavo. Egipto valdovais tapo Kleopatra VII ir jos jaunesnysis brolis Ptolemajas XIV.