Aleksándrijos kòptų patriarchãtas, Egipto Rytų apeigų (koptų apeigos) katalikų vietinė Bažnyčia.
Struktūra ir organizacija
Centras – Kairas; vadovas – Aleksandrijos koptų patriarchas Ibrahimas Isaacas Sidrakas (Ibrahim Isaac Sidrak; nuo 2013). Yra 7 vyskupijos Egipte, 6 parapijos diasporoje (Paryžiuje, Montréalyje, Brukline, Los Andžele, Sidnėjuje ir Melburne), 1 patriarchiškoji seminarija, 3 mažosios seminarijos, daugiau kaip 100 pradinių ir keletas vidurinių mokyklų; 243 000 tikinčiųjų (dauguma – Aukštutiniame Egipte), iš jų 10 000 diasporoje.
Istorija
Aleksandrijos koptų patriarchatas kilo iš Koptų Stačiatikių Bažnyčios, jai 1442 sudarius uniją su Katalikų Bažnyčia, bet Egipte unijai nepritarta. Patriarchų Gabrieliaus VII (1526–69), Gabrieliaus VIII (1590–1601), Jono XV (1621–31), Mato III (1631–45) ir Jono XVI (1676–1718) unijos siekiai buvo nesėkmingi. 1741 katalikybę priėmęs Jeruzalės koptų vyskupas Atanazas popiežiaus Benedikto XIV paskirtas Egipto koptų katalikų (apie 2000 tikinčiųjų) apaštališkuoju vikaru. Atanazui nusigręžus nuo katalikybės Aleksandrijos koptų patriarchato užuomazgos nenunyko. 1824 Romos popiežius šį patriarchatą formaliai įsteigė, bet Turkijos valdžia tik 1829 leido statydintis bažnyčias. 1895 popiežius Leonas XIII vėl įsteigė Aleksandrijos koptų patriarchatą, 1898–1908 patriarchas buvo Kirilas Makarijus (Kirilas II). 1898 jis vadovavo sinodui, priėmusiam kai kuriuos lotynų apeigų elementus, ir dėl stiprios opozicijos buvo priverstas atsistatydinti (kitas Aleksandrijos koptų patriarchato patriarchas išrinktas tik 1947).
Dabartiniam Aleksandrijos koptų patriarchatui būdinga koptų vienuolystės tradicija, tęsiama pagal Vakarų Bažnyčios apaštališkųjų draugijų modelį.
2919