aleksandrinas

aleksandrnas (pranc. alexandrin), silabinės eilėdaros metras – 12 arba 13 skiemenų eilutė su pastovia cezūra po 6 skiemens. Metriniai kirčiai – 6 ir 12 skiemenyse. Pavadinimas kilęs iš tokiomis eilėmis sukurtos senovės prancūzų poemos apie Aleksandrą Makedonietį (Roman d’Alexandre 1180). 13–15 a. aleksandrinas buvo populiariausia prancūzų poezijos eilėdara, 17 a. jis vartotas ir epe, dramoje. Aleksandrino atitikmuo kitų tautų poezijoje yra silabinės eilėdaros trylikaskiemenis, kuris lietuvių poezijoje buvo vartojamas su cezūra po 7 skiemens. Jis randamas 16–18 a. giesmėse, 19 a. įsigalėjo ir pasaulietinėje (D. Poškos, S. Stanevičiaus, A. Baranausko ir kitų) poezijoje: Miškan, būdavo, eini – // tai net akį veria; / Vat teip linksmina dūšią, // ažu širdies tveria, / Kad net, širdžiai apsalus, // ne kartą dūmojai: / Ar miške aš čia stoviu, // ar danguj, ar rojuj?! (A. Baranauskas).

3141