Aleksándro privilègija suteikta 1492 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorams.
Privilegija Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras pakartojo ir patvirtino tėvo Kazimiero Jogailaičio 1447 Kazimiero privilegija bajorams pripažintas teises. Be to, Aleksandro privilegija reglamentavo Ponų Tarybos kompetenciją ir santykį su didžiojo kunigaikščio valdžia.
Ponų Tarybai kartu su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu buvo pripažinta įstatymų leidimo prerogatyva. Jos nariai įgijo teisę reikšti nuomonę, prieštaraujančią didžiojo kunigaikščio nuomonei. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovas turėjo Ponų Tarybos atsiklausti, bet jos nuomonė nebuvo privaloma. Su Ponų Taryba priimtų nutarimų jis negalėjo atšaukti, o sudarydamas sutartis, siųsdamas pasiuntinius, skirdamas pareigūnus, steigdamas pareigybes ir skirstydamas iždo lėšas privalėjo jos atsiklausti.
Aleksandro privilegija garantavo, kad bažnytiniai teismai bus atskirti nuo pasaulietinių, į atsakingas pareigybes bus skiriami tik bajorai. Nustatė 4 laikotarpius metų byloms spręsti. Uždraudė bajorėms, nutekančioms į kitus kraštus, paveldėti žemę.
683