Grīns Aleksandrs (Aleksandras Grýnas), tikr. vardas Jēkabs 1895 08 15Ziedi (prie Duobelės) 1941 12 25Astrachanė, latvių rašytojas. Vienas žymiausių istorinės novelės kūrėjų 20 a. pirmos pusės latvių literatūroje.
Biografija
Dalyvavo I pasauliniame kare, 1919 tarnavo Raudonojoje armijoje, perbėgo į dalinius, kovojančius už Latvijos nepriklausomybę. Dirbo įvairiuose periodiniuose leidiniuose. Nuo 1939 tarnavo Latvijos kariuomenėje. 1941 suimtas, įkalintas Astrachanės kalėjime; nuteistas mirties bausme.
Kūryba
Parašė istorinių novelių (rinkiniai Septyni ir vienas / Septiņi un viens 1926, Likimo valdžioje / Likteņa varā 1928, Šventojo Meinardo stebuklas, arba Išlaisvintas velnias / Svētā Meinarda brīnumdarbs jeb Atpestītais velns 1938), romanų (Nameisio žiedas / Nameja gredzens 1932, lietuvių kalba pavadinimais Nameikio žiedas 1939, Nameisio žiedas 2020). Romane Sielų pūga / Dvēseļu putenis (3 dalys 1933–34) vaizduojamos latvių šaulių kovos su bermontininkais, Tobagas (1934, lietuvių kalba 2010) – hercogo Jokūbo valdymo laikai, romanų trilogijoje Sužadėtiniai / Saderinātie (Pilkasis raitelis / Pēlēkais jātnieks, Raudonasis raitelis / Sarkanais jātnieks, abu 1938, Juodasis raitelis / Melnais jātnieks 1940) aprašytas Šiaurės karas, romanų dilogijoje Žemės atnaujintojai / Zemes atjaunotāji (Atgimusi gentis / Atdzimusī cilts, Miško vaikai / Meža bērni, abu 1939) atskleistas latvių žemdirbio sugebėjimas išlikti įvairiomis aplinkybėmis. Parašė istorinių veikalų.
1320