Aleksej Abrikosov
Abrikosov Aleksej (Алексей Абрикосов, Aleksejus Abrikòsovas) 1928 06 25Maskva 2017 03 29Palo Alto (Kalifornijos valstija), Rusijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų fizikas. Rusijos mokslų akademijos (1991, 1987–91 SSRS), Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinės mokslų akademijos (2000), Londono karališkosios draugijos (2001) narys. Dr. (1951).
Išsilavinimas ir pedagoginė veikla
1948 baigė Maskvos universitetą. 1948–65 dirbo SSRS mokslų akademijos Fizikos problemų institute, 1965–88 SSRS mokslų akademijos Teorinės fizikos instituto skyriaus vadovas, 1988–91 Didelio slėgio fizikos instituto direktorius; 1966–91 dar ir Maskvos universiteto profesorius. 1976–91 Maskvos plieno ir lydinių instituto katedros vedėjas. Nuo 1991 dirbo Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinėje Argonne’o laboratorijoje.
Mokslinė veikla
Svarbiausi darbai iš superlaidumo, statistinės fizikos, plazmos fizikos, kvantinės elektrodinamikos. Atrado II rūšies superlaidininkus, sukūrė superlaidžiųjų lydinių magnetinių savybių teoriją (pradėjo naudoti sūkurinės srovių būsenos įvaizdį – Abrikosovo sūkurius). 1962–73 sukūrė ir išplėtojo bismuto tipo pusmetalių, 1970–74 beplyšių puslaidininkių teorijas. Plėtojo aukštatemperatūrio superlaidumo teoriją, atrado kvantinę magnetovaržą sidabro chalkogeniduose.
Apdovanojimai
Lenino premija (1966). SSRS valstybinė premija (1982). Nobelio fizikos premija (2003, su V. Ginzburgu ir J. A. Leggetu).