Charuzin Aleksej (rus. Алексей Харузин, Aleksejus Charùzinas) 1864 03 12Revelis (dabar Talinas) 1932 05 08Maskva, rusų archeologas, antropologas ir etnografas. N. Charuzino ir V. Charuzinos brolis.
Biografija
1889 baigė Maskvos universiteto Fizikos-matematikos fakultetą. 1891–1895 Revelio gubernijos ypatingų reikalų inspektorius, 1895–1902 leidinio Vremennik Ėstljandskoj Gubernii redaktorius, nuo 1902 Vilniaus generalgubernatoriaus raštinės viršininkas, 1904–1908 Besarabijos gubernatorius, vėliau Dvasinių reikalų departamento direktorius, nuo 1911 vidaus reikalų ministrų padėjėjas. Nuo 1917 dirbo Tverės gubernijos Šatilovo žemės ūkio bandymų stotyje. 1924 grįžo į Maskvą, įsidarbino Maskvos žemės ūkio politechnikume. 1927 buvo areštuotas, greitai paleistas nepateikus kaltinimo. 1931 kartu su sūnumi Vsevolodu vėl areštuotas (apkaltintas antisovietine veikla), 1932 nuteistas 3 m. tremties (sūnus nuteistas 10 m. kalėti lageryje, 1937 sušaudytas). Mirė Butyrkų kalėjimo ligoninėje.
Aleksej Charuzin (nuotrauka iš leidinio Иллюстрированный адрес-календарь Бессарабской губернии на 1913 год)
Tyrė Kaukazo, Krymo ir Rytų Baltijos tautų bei slavų buitį, papročius, kilmę.
Knygos
Parašė knygas apie Krymo pietų pakrantės Gurzufo ir Gurušo senkapius (1890), Bukejaus ordos kirgizus (2 tomai 1889–1891), Estliandijos gubernijos gyventojų antropologiją (1894) ir jos valstiečių žemėvaldą (1895). Veikale Šiaurės vakarų krašto slavų būstai (Slavjanskoe žilišče v severo-zapadnom krae 1907), išleistame Vilniuje, pateikė medžiagos apie Lietuvą.
Apdovanojimai
Šventojo Vladimiro ordinas (ketvirto laipsnio, 1907), Šventojo Stanislovo ordinas (pirmo laipsnio, 1912).
2271