Granovskij Aleksej (rus. Алексей Грановский; Aleksejus Granòvskis), tikr. Abraham Azar 1890Maskva 1937 03 14Paryžius, rusų režisierius, pedagogas. 1910–13 mokėsi režisūros Sankt Peterburgo teatro mokykloje ir Miuncheno teatro akademijoje (M. Reinhardto mokinys). Nuo 1914 (su pertrauka) dirbo Rusijos teatruose. 1919 Petrograde įkūrė Žydų teatro meno mokyklą ir teatrą studiją. Jos pagrindu 1920 įsteigtas Maskvos žydų kamerinis teatras (nuo 1925 valstybinis); A. Granovskis buvo jo vadovas ir vienintelis režisierius. 1929 emigravo į Berlyną. Nuo 1932 gyveno Paryžiuje. Svarbiausi spektakliai: Sofoklio Karalius Edipas (1918), V. Majakovskio Misterija buf (1921, vokiečių kalba, abu Petrogrado cirke), M. Maeterlincko Aklieji (1919), A. Goldfadeno Burtininkė (1922), I. L. Pereco Naktis sename turguje (1925), Šolem Aleichemo Getas (Skyrybos) (1926), Benjamino Trečiojo kelionė (1927, pagal Mendelę Moicherį Sforimą), K. Gutzkovo Urielis Acosta (1930, teatre Habimah Berlyne); jiems būdinga groteskas, žydų folkloro motyvai. Veikiamas M. Reinhardto A. Granovskis spektakliuose išplėtojo simfoniškumo metodą, jį grindė spektaklio elementų organiškais ryšiais. Pastatė operų, sukūrė kino filmų (Žydiška laimė / Jevreiskoje sčiastje 1925, pagal Šolem Aleichemą, Gyvenimo daina / Das Lied vom Leben 1930, Maskvos naktys / Les Nuits moscovites 1934, Tarasas Bulba / Tarass Boulba 1935). Mokiniai: S. Michoelsas, B. Zuskinas.
1706