Remizov Aleksej (rus. Алексей Ремизов, Aleksejus Rèmizovas) 1877 07 06Maskva 1957 11 26Paryžius, rusų rašytojas.
Biografija
1896 įstojo į Maskvos universiteto Matematikos fakultetą. Čia palinko į marksizmą. 1897 kaip agitatorius suimtas per studentų demonstraciją ir nuteistas tremčiai. Iki 1903 gyveno Penzoje, Ust‑Ilimske, Vologdoje. Tremtyje domėjosi tautosaka, Europos ir rusų modernistų (M. Maeterlincko, S. Przybyszewskio, K. Balmonto, V. Briusovo) kūryba. Daug įtakos padarė F. Nietzsche (A. Remizovas tremtyje išvertė jo veikalą Štai taip Zaratustra kalbėjo). 1905–21 gyveno Sankt Peterburge, suartėjo su simbolistais A. Bloku, V. Ivanovu, Z. Gippius, D. Merežkovskiu, filologais ir istorikais J. Riazanovskiu, I. Šliapkinu. Nepalankiai vertino Spalio perversmą (1917). 1921 emigravo į Vakarus, nuo 1923 gyveno Paryžiuje.
Aleksej Remizov
Kūryba
Pirmasis išspausdintas kūrinys – tautosakos sekimas Merginos rauda prieš vedybas (Plač devuški pered zamužestvom 1902). Vėliau sukūrė padavimų ir apokrifų atpasakojimų, dramų vidurinių amžių misterijų motyvais. Romane Tvenkinys (Prud), apysakose Laikrodis (Časy, abu 1908), Vargo seserys (Krestovye sjostry 1910), ankstyvojo laikotarpio apsakymuose vyravo tragiškos žmogaus lemties, begalinės kančios, blogio viešpatijos motyvai; būdinga epinio pasakojimo ir lyrinių intarpų, tikroviškų vaizdų ir fantastikos derinimas, archaizuota kalba. Gėrio pradų A. Remizovas ieškojo liaudies kūryboje ir pasaulėžiūroje.
Emigracijoje parašė autobiografinių kūrinių (Sūkuringa Rusija / Vzvichrjonnaja Rus', Olja, abu 1927, Apkirptomis akimis / Podstrižennymi glazami 1951, Rausvame tviskesyje / V rozovom bleske 1952, Susitikimai: Peterburgo duburys (Vstreči: Peterburgskij buerak, išleista 1981, Muzikos mokytojas / Učitel' muzyki, išleista 1983).
A. Remizovą savo mokytoju vadino M. Prišvinas, A. Tolstojus, J. Zamiatinas, B. Pilniakas.