Šachmatov Aleksej (rus. Алексей Шахматов, Aleksejus Šãchmatovas) 1864 06 17Narva (Estija) 1920 08 16Sankt Peterburgas, rusų kalbininkas. Peterburgo mokslo akademijos narys (1894). 1887 baigė Maskvos universitetą; F. Fortunatovo mokinys. Nuo 1910 Sankt Peterburgo universiteto profesorius. Lietuvių mokslo draugijos garbės narys (1907). Tyrė rusų kalbą, daug dėmesio skyrė literatūrinės kalbos istorijai. Aprašė rusų metraščių istoriją iki 16 a. ir sukūrė naują jų tyrimo mokyklą. Aprašė rytų slavų tautų ir kalbų formavimąsi priešistoriniu laikotarpiu, bandė rekonstruoti rusų prokalbę. Domėjosi lietuvių kalba, rūpinosi A. Juškos žodyno, M. Daukšos Postilės leidimu, K. Jauniaus raštų skelbimu. Prisidėjo prie lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis grąžinimo.
Aleksej Šachmatov
Svarbiausi veikalai: XIII ir XIV a. Naugardo dokumentų kalbos tyrimas (Issledovanie o jazyke novgorodskich gramot XIII i XIV veka 1886), Rusų kalbos fonetikos tyrimai (Issledovanija v oblasti russkoj fonetiki 1893), Dabartinės rusų literatūrinės kalbos apybraiža (Očerk sovremennogo russkogo literaturnogo jazyka 1913), Seniausiojo rusų kalbos istorijos laikotarpio bruožai (Očerk drevnejšego perioda istorii russkogo jazyka 1915), Rusų kalbos istorijos įvadas (Vvedenie v kurs istorii russkogo jazyka d. 1 1916), Rusų kalbos sintaksė (Sintaksis russkogo jazyka d. 2 išleista 1925–27), Rusų kalbos istorinė morfologija (Istoričeskaja morfologija russkogo jazyka, išleista 1957).