Savrasov Aleksej (rus. Алексей Саврасов; Aleksejus Savrãsovas) 1830 05 24Maskva 1897 10 08Maskva, rusų tapytojas peizažistas. Vienas žymiausių Kilnojamųjų dailės parodų draugijos atstovų. 1844–54 mokėsi Maskvos tapybos, skulptūros ir architektūros mokykloje, 1857–82 joje dėstė (vadovavo Peizažo klasei).
A. Savrasov. Kovai parskrido (aliejus, 1871, Tretjakovo galerija Maskvoje)
Ankstyvieji peizažai turi romantizmo bruožų (Kremliaus vaizdas darganotu oru 1851). 1854 A. Savrasovas tapė Sankt Peterburgo apylinkėse (prie Suomijos įlankos), dalyvavo parodoje Peterburgo dailės akademijoje (už peizažus Oranienbaumo apylinkių vaizdas ir Jūros krantas Oranienbaumo apylinkėse suteiktas akademiko vardas). 1862 lankėsi Londone, Kopenhagoje, Berlyne, Dresdene, Leipcige, Paryžiuje, Miunchene, kelis mėnesius kūrė Šveicarijoje (Vaizdas Šveicarijos Alpėse 1862). Vakarų Europos muziejuose eksponuojami kūriniai, daugiausia anglų ir prancūzų peizažistų, turėjo įtakos A. Savrasovo kūrybai. Romantinius efektus pakeitė rami nuotaika, nuoširdus, jautrus Rusijos gamtos vaizdavimas, lyriškumas (Briedžių sala Sokolnikuose 1869, Kovai parskrido 1871, Lauko kelias 1873). A. Savrasovas lankėsi Pavolgio miestuose, nutapė daug peizažų (Pečioros vienuolynas prie Žemutinio Naugardo, Volgos potvynis prie Jaroslavlio, abu 1871).
Vėlesniuose kūriniuose vis ryškesnė liūdesio, nerimo, ilgesio nuotaika (Kapas prie Volgos 1874, Vakaras 1877). 8 dešimtmečio pabaigoje A. Savrasovas sunkiai susirgo, bet tebekūrė (Rugiai 1881). A. Savrasovo kūriniai eksponuoti pasaulinėse parodose Vienoje (1873), Paryžiuje (1878). Mirė skurde. A. Savrasovo kūryba turėjo įtakos tolesnei rusų peizažinės tapybos plėtotei (labiausiai – K. Korovinui ir I. Levitanui).
1746