Aleksótas, Kauno miesto dalis Nemuno kairiajame krante, priešais Senamiestį, tarp Fredos, Julijanavos ir Marvelės.
Tiltas per Nemuną į Kauno senamiestį. Šv. Kazimiero bažnyčia. Stiklo gamykla Aleksotas (įkurta 1927), akcinės bendrovės Aleksoto gelžbetonis, Autosabina, Kauno grūdai, Lanlita ir Ko, Požeminiai darbai, Samsonas. Kauno aviacijos gamykla (nuo 1993, buvusi sraigtasparnių remonto bazė), sraigtasparnių remonto įmonė Helisota (nuo 1997), medžio apdirbimo ir medienos gaminių įmonės. Paštas, poliklinika, veterinarijos ligoninė. S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas (įkurtas 1915). Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademija, V. Adamkaus gimnazija, J. Dobkevičiaus progimnazija, pradinė mokykla, darželis-mokykla 2 lopšeliai-darželiai, 2 darželiai. Moksleivių aplinkotyros, vaikų dienos centrai. Keltuvas (funikulierius; pastatytas 1935), 2003 paskelbtas kultūros paminklu.
Aleksoto funikulierius (pastatytas 1935)
S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas Aleksote
Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas, Lietuvos aviacijos muziejus. Divizijos generolo S. Raštikio Lietuvos kariuomenės mokykla (1990−93 karininkų kursai, 1993−96 Krašto apsaugos puskarininkių mokykla). 3 V. Kudirkos viešosios bibliotekos filialai.
3061
Istorija
Įsikūrė 1408 Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto privilegija Kaunui dovanotoje Kauno girioje. Manoma, kad iki 16 a. gyvenvietė buvo vadinama Svirbigala arba Svirbiogala (nuo Svirbės upelio). Dabartinį vardą gavo nuo 16 a. veikusios laivų statyklos, vadintos aleksotais.
1791 Kauno plane vadintas priemiesčiu. 1795 su Užnemune atiteko Prūsijai, 1807 – Varšuvos kunigaikštystei, 1815 įėjo į Lenkijos karalystės sudėtį. Priklausė Kauno miesto Fredos dvarui, kurį 19 a. pradžioje nupirko Garliauskas. 1831 Aleksotas sudegė. 1831 sukilėliai nuo Aleksoto kalvų puolė ir užėmė Kauną. 1837–67 Aleksotas priklausė Augustavo, vėliau – Suvalkų gubernijai. 1838 vadintas miesteliu, pastatytas tiltas tarp Aleksoto ir Kauno. 1860–1914 buvo valsčiaus centras. 1865 įsteigta valdinė pradžios mokykla.
19 a. pabaigoje Aleksote buvo pirklių sandėlių, garo malūnas, kepykla, skerdykla, prieplauka, veikė baldų fabrikas Elena, Kamberio lentpjūvė. 1915 vokiečiai prie Aleksoto įrengė aerodromą (iki 1940 vadintas Kauno karo aerodromu, 1940–93 Kauno aerodromu). 1919 senoji dalis (54 ha), 1931 likusioji teritorija (573 ha) prijungta prie Kauno. 1921 pastatyta medinė Šv. Kazimiero bažnyčia, įsteigta parapija. Veikė bendrovės Maistas Kauno fabrikas (nuo 1923), Kauno aviacijos dirbtuvės (nuo 1924, per sovietų okupaciją – sraigtasparnių remonto bazė), stiklo fabrikas Aleksotas (nuo 1927), grūdų elevatorius (per sovietų okupaciją – Kauno grūdų kombinatas). 1930 pastatytas Vytauto Didžiojo tiltas; 1941 per Birželio sukilimą prie jo vyko sukilėlių kovos su Raudonąja armija; raudonarmiečiai tiltą susprogdino. 1931 pastatyti Vytauto Didžiojo universiteto Fizikos-chemijos instituto rūmai (susprogdinti 1944).
Aleksotas
Sovietų okupacijos metais pastatytas tiltas (1948), Kauno endokrininių preparatų gamykla (1969), gelžbetonio fabrikas. 1990 oro uosto pastate įkurtas Lietuvos technikos muziejus (nuo 1995 Lietuvos aviacijos muziejus).
1827 buvo 178, 1855 – 1200, 1877 – 1173, 1923 – 4154, 1970 –22 000, 2001 – 10 522 gyventojų.
-Svirbigala; -Svirbiogala
972