aleliùja (lot. alleluia < hebr. hallelūyāh – šlovinkite Jahvę), trečioji kintamoji mišių dalis. Grigališkųjų mišių aleliują sudaro kantoriaus giedamas, po to choro pakartojamas žodis alleluia, versus alleluiaticus (teksto eilutė, paprastai paimta iš Šv. Rašto, dažnai iš psalmyno) ir vėl kartu giedama alleluia. Būdinga melizminė melodika.
Aleliują į Velykų liturgiją įtraukė popiežius Damazas I (366–384). Nuo Grigaliaus I Didžiojo laikų (590–604) aleliuja giedama ir kitu bažnytinių metų laiku (išskyrus gavėnią, gedulingąsias mišias, kai kurias atgailos dienas, kai vietoj aleliujos giedamas tractus). Dauguma aleliujos melodijų sukurta 10–11 amžiuje. Daugiabalsės aleliujos kompozicijos rašomos kaip mišių ir kitų žanrų kūrinių dalys (aleliuja G. F. Händelio oratorijoje Mesijas, J. S. Bacho kantatoje Christ lag in Todesbanden, W. A. Mozarto motete Exsultate jubilate). Lietuvių muzikoje aleliujų sukūrė Vaclovas Šamotulietis, A. Milvydas, Č. Sasnauskas.
2752