alelzmas, genetinis reiškinys – organizmo alternatyvių to paties požymio formų poriškumas. Lemia diploidiškumas (dviejų homologinių chromosomų buvimas) ir struktūrinės geno atmainos – aleliai. Vienus požymius lemiančių alelių populiacijoje yra labai daug (kai būtina požymio įvairovė, polimorfizmas), kitus (gyvybiškai itin svarbius) požymius lemiančių genų alelinių formų gali ir nebūti. Alelizmas yra paveldima geno ar požymio savybė, palaikoma gamtinės atrankos. Nustatomas pagal šiuos kriterijus: 1) aleliai lemia alternatyvias to paties požymio išraiškas, bet tą patį požymį gali lemti ir nealeliniai genai; 2) pagal kryžminimo rezultatus – kai palikuonių dihibridinio kryžminimo santykis 9:3:3:1 ir panašiai – nealeliniai genai, kai 3:1 – aleliniai, bet gali būti genų sukibimas; 3) pagal komplementacijos tyrimus – nealeliniai genai papildo vienas kitą, todėl dviejų tėvų, turinčių tą patį defektą, vaikas yra normalus; 4) pagal geno vietą chromosomoje – aleliniai genai yra toje pačioje homologinių chromosomų vietoje, nealeliniai – arba tos pačios chromosomos skirtingose vietose, arba nehomologinėse chromosomose; 5) pagal sekvenuotų genų nukleotidų sekų homologiją (tapatumą); gali būti naudojami molekuliniai zondai – alelinių genų molekulinės kopijos.
3163