alemãnai (lot. Alemanni, Alamanni), germanų gentis. Susiformavo 2 a. pabaigoje prie Maino iš įvairios kilmės klajojančių karių (daugiausia nuo Elbės kilusių svebų). Dalis alemanų apie 260 persikėlė per Alpes. Nuo 3 a. pabaigos bandė veržtis į dabartinę Burgundiją, tačiau romėnų buvo atstumti. 5 a. apsigyveno dabartinių Elzaso, Šiaurės Šveicarijos ir Pietryčių Vokietijos teritorijoje, pasiekė romėnų Noriko provinciją. Frankų karalius Chlodvigas I greičiausiai prie dabartinio Zülpicho (į vakarus nuo Bonos) 497 alemanus nugalėjo ir privertė paklusti. 6 a. pirmoje pusėje jų gyvenamoje teritorijoje įkurta pirmoji Konstanco vyskupija. 7 a. antroje pusėje Merovingų įtaka alemanams susilpnėjo, iki 746 juos galutinai palaužė Karolis Martelis ir Pipinas Vidurinysis. Buvo įkurta Alemanijos grafystė, kuri 843 atiteko Vokietijai (nuo 10 a. Alemanijos arba Švabijos hercogystė). Prancūzai alemanų vardu (Allemagne) tebevadina visą Vokietiją ir vokiečius.
-Alemanija; -Alemanijos grafystė