Roslin Alexander (Aleksanderis Ròslinas) 1718 07 15Malmö 1793 07 05Paryžius, švedų tapytojas. Rokoko atstovas. Mokėsi Malmö, vėliau Stokholme pas portretų tapytoją E. Schröderį, kuris plėtojo H. Rigaud ir N. de Largillière’o stilistiką.
Kūryba
A. Roslin. Švedijos karalius Gustavas III su broliais (aliejus, 1771, Nacionalinis muziejus Stokholme)
Ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu sukūrė religinių paveikslų (Hasslövo bažnyčiai, Hallando lenas, 1742). 1745–52 keliavo po Vokietiją ir Italiją tapydamas portretus (dvaro muzikantų, dainininkų, šokėjų, aktorių portretų pastele ciklas Naujiesiems Rūmams Bayreuthe, 18 a. 5 dešimtmečio vidurys). 1752 apsistojo Paryžiuje, čia susidraugavo su F. Boucher (manoma, kartu sukūrė paveikslų). Tapo vienu žymiausių to laikotarpio portretistų, reguliariai eksponavo savo kūrybą Salonuose; nuo 1753 Karališkosios tapybos ir skulptūros akademijos narys. Tapė prancūzų aristokratų (Liudvikas Pilypas, Orleano kunigaikštis, ant arklio 1757, Markizas de Marigny 1761), kitų šalių (daugiausia Švedijos) aukštų asmenų, apsilankiusių Prancūzijoje (Gustavas III su broliais Fredericku Adolfu ir Karlu 1771), menininkų (Hyacinthas Collinas de Vermont’as, Étienne’as Jeaurat, abu 1753, Johannas Paschas 1756, Josephas‑Marie Vienas 1757, Jeanas‑Rodolphas Perronet su žmona 1759, François Boucher 1760, Claude’as‑Josephas Vernet 1767) portretus; dažnai vaizdavo savo žmoną M.‑S. Roslin (Moteris su vėduokle 1768).
1774 pakviestas tapyti karališkosios šeimos portretų išvyko į Švediją, 1775–77 lankėsi Maskvoje ir Sankt Peterburge, sukūrė Jekaterinos II (1776), didžiosios kunigaikštienės Marijos Fiodorovnos (1777) ir kitų portretų. A. Roslino kūriniams būdinga tikroviška įvairių medžiagų tekstūros vaizduosena; oficialūs portretai dažnai pernelyg pompastiški, paviršutiniški, žemesnio statuso žmonių atvaizduose labiau atskleistas portretuojamojo charakteris.
1179