Hardy Alexandre (Aleksandras Hard) apie 1570Paryžius apie 1632?, prancūzų dramaturgas. 1598 pradėjo bendradarbiauti su Valleran-Lecomte’o po provinciją keliaujančių aktorių trupe (rašė pjeses, manoma, vaidino), kuri nuo 1599 (su pertraukomis) vaidino Hôtel de Bourgogne teatre Paryžiuje (tapo pirmuoju stacionariu Paryžiaus teatru). Trupės repertuarą 16 a. pabaigoje – 17 a. pradžioje sudarė daugiausia A. Hardi pjesės, kurių parašė apie 600 (išliko 34). Pirmoji pjesė Teagenas ir Chariklėja (Théagène et Chareslée) išleista 1623. Rinkinyje Alexandre’o Hardy pjesės (Théâtre d’Alexandre Hardy 5 t. 1624–28) išspausdinta 12 tragedijų, 14 tragikomedijų, 5 draminės poemos, kelios pastoralės. Manoma, sukūręs ir komedijų. Pjesėse daugiausia naudojo ispanų autorių (M. de Cervanteso, Lope de Vegos ir kitų), senovės graikų ir romėnų mitologijos siužetus, jose vyrauja prievartos, kruvinų žudynių, didelių aistrų vaizdai. Būdinga personažų tikroviškumas, barokinė stilistika (Mariana / Marianne, Pasiaukojanti Didona / Didon se sacrifiant, Lukrecija / Lucrèce, Kraujo galia / La Force du sang, Elmira / Elmire, Gražioji egiptietė / La Belle Égyptienne). Kūryboje susipynę Renesanso, baroko ir ankstyvojo klasicizmo bruožai. Nesilaikė klasicizmo kanonų – veiksmo, vietos ir laiko vienovės, todėl buvo kritikuojamas, bet jo kūrybą vertino P. Corneille’is.
510