álfa spektroskòpija, branduolio spektroskopijos šaka, tirianti alfa dalelių energijos spektrus. Eksperimentinės alfa spektroskopijos pagrindinis prietaisas yra alfa spektrometras; juo matuojama alfa dalelių energija. Teorinė alfa spektroskopija kvantinės mechanikos požiūriu apibūdina alfa dalelių gebėjimą įveikti potencialo barjerą. Dažniausiai alfa spektrai susideda iš vienos pagrindinės intensyvios linijos ir iš silpnesnių, vadinamųjų smulkiosios sandaros linijų. Alfa spektroskopijos duomenys apie radioaktyviųjų izotopų skilimo schemas ir jų spinduliuojamų alfa dalelių savybes leidžia spręsti apie branduolių struktūrą, iš alfa spektrų linijų intensyvumo galima nustatyti branduolių būsenų energiją, sukinį, lyginumą, kitas kvantines charakteristikas.
654