Alfonsas Bukontas
Bùkontas Alfonsas 1941 09 11Dapšiai (Židikų vlsč.), lietuvių poetas, vertėjas. 1964 baigė Vilniaus universitetą. 1966–76 dirbo laikraščio Literatūra ir menas, žurnalo Jaunimo gretos redakcijose. Eilėraščių rinkinyje Slenkančios kopos (1967) vyrauja asmeninės patirties motyvai (Holokaustas, vaikystė kaime), gausu ekspresyvių techninės civilizacijos įvaizdžių. Vėlesnėje kūryboje (rinkiniai Piešiniai ant vandens 1972, Mėnulio takas 1977, Penktas metų laikas 1995) atsispindi žmogaus būties ir pasaulio prieštaringumas, linkstama į filosofinį abstrahavimą, aforistiškumą. Dar parašė eilėraščių rinkinius Pirštų antspaudai: Šimtas eilėraščių (2011), Dapšių kelio žaltvykslės: trieiliai ir penkiaeiliai (2014). Eilėraščiai klasikinės ir laisvos formos, parašė sonetų, baladžių.
Vertimai
Išvertė senovės indų poemą Bhagavadgyta (1991 21999), L. Karsavino (Sonetų vainikas 1997, Tercinos 2000), J. W. Goethe’s, A. Puškino, A. Bloko, T. Różewicziaus, K. I. Gałczyńskio, S. Firkovičiaus, M. Kulbako, A. Suckeverio, R. M. Rilkeʼs (Sonetai Orfėjui 2014) poezijos, Efraimo Baucho romaną Savižudžių saulė (2016) ir kita. Parašė esė. Poezija išversta į anglų, gruzinų, hebrajų, lenkų, rusų, ukrainiečių, vokiečių kalbas.
Apdovanojimai
Jotvingių premija (2000).
R: Penktas metų laikas Vilnius 1997.
1540